Teisingumo ministerijos atstovai praėjusią savaitę pirmininkavo ES Tarybos darbo grupės, svarstančios galimybę atsisakyti viešuosius dokumentus tvirtinti apostilėmis, posėdžiui.
Apostilė – konsulinė pažyma, kuria patvirtinamas dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas. Ji reikalinga tam, kad vienos valstybės išduotus dokumentus galėtų priimti ir svarstyti kitos valstybės institucijos.
Dokumentų tvirtinimas apostile ES valstybėse gali trukti nuo vienos dienos iki šešių mėnesių, o ši paslauga, priklausomai nuo ją teikiančios valstybės, kainuoja nuo 1 iki 92 eurų (3,45 iki 318 lt). Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje dokumentų tvirtinimas apostile gali trukti iki 5 dienų ir kainuoja 35 litus.
Pavasarį Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo siūloma sumažinti ES piliečiams ir įmonėms tenkančią naštą – panaikinti šiuo metu taikomą reikalavimą viešųjų dokumentų, pvz., gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, tikrumą patvirtinti apostilėmis, kad juos priimtų kita ES valstybė narė.
Panaikinus reikalavimus dokumentus tvirtinti apostile ES piliečiai ir įmonės galėtų sutaupyti, taip pat išvengtų nepatogumų ir laiko švaistymo.
Dabar prireikus vienos valstybės institucijų išduotus dokumentus, pvz., Lietuvoje išduotą santuokos liudijimą, pateikti kitoje valstybėje narėje, šiuo metu toks dokumentas turi būti patvirtintas apostile ir išverstas į tos valstybės kalbą.
„Reglamento projekte siūloma atsisakyti reikalavimo kitoje valstybėje narėje išduotus dokumentus legalizuoti ar tvirtinti apostile, taip pat atsisakyti reikalauti patvirtintų dokumento vertimų. Kai kurių dokumentų pateikimo atvejais apskritai nebereikėtų jokio vertimo – to išvengti padėtų standartizuotos dokumentų formos, išduodamos įvairiomis kalbomis“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
EK pasiūlyme pateikiamos standartinės 5 rūšių dokumentų formos: gimimo, santuokos, mirties, registruotos partnerystės, įmonės teisinio statuso ir atstovavimo bendrovei arba įmonei formos įvairiomis kalbomis. Šios formos būtų neprivalomos ir išduodamos asmens prašymu.
Taip pat siūloma, kad tvirtinimo apostile nereikėtų ir dokumentams, susijusiems su įvaikinimu, vardu ir pavarde, tėvyste, gyvenamąja vieta, pilietybe ir tautybe, nekilnojamuoju turtu, intelektinės nuosavybės teisėmis, neteistumo patvirtinimu.
Pasiūlyme taip pat numatytos ir apsaugos nuo sukčiavimo priemonės. Jeigu nacionalinei valdžios institucijai kyla pagrįstų abejonių dėl kurio nors dokumento, valstybės narės, pasinaudodamos Vidaus rinkos informacine sistema, galės kreiptis į dokumentą išdavusias institucijas, kad jos patvirtintų dokumento tikrumą.
Pasak J. Bernatonio, šiuo metu yra sudėtinga įvertinti, kada ši iniciatyva galėtų būti įgyvendinta ES, nes diskusijos dėl dokumento turinio dar tik prasidėjo.
„Ar ilgai užtruks pateiktos iniciatyvos svarstymas, priklausys nuo to, kiek truks derybos ES Taryboje, o vėliau – ir su Europos Parlamentu“, – teigia J. Bernatonis.
Be to, paprastai nuo teisės akto priėmimo iki jo taikymo numatomas tam tikras laikotarpis, skirtas pasirengti valstybės narėms tinkamai įgyvendinti priimto teisės akto nuostatas.