Vilniaus viršūnių susitikimas apibrėš tolimesnę ES Rytų partnerystės iniciatyvos raidą.
Jei būtų pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina, arba parafuota sutartis su Moldova arba Gruzija, galima būtų teigti, kad susitikimas pavyko ir yra sėkmingas.
Liepos 9 dieną Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui prisistatant Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete (AFET), jo buvo teiraujamasi, kodėl tarp Rytų partnerių nėra minima Rusija. Į tai ministras juokdamasis pasakė, kad Rusija nėra Lietuvos Rytų kaimynystėje.
Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos politika yra su visomis trečiosiomis šalimis, ne tik su Rytais, kur yra įvardijamos šešios valstybės.
„Mes turime kaimynus, kurie dar ir kitiems yra kaimynai“, - pabrėžė jis per susitikimą su žurnalistais Briuselyje.
„Už mūsų kaimynų stovi viena labai didelė kaimynė. <...> Ir Rusija yra Rytų kaimynystėje daug labiau nei tos šešios valstybės. Taip pat yra ir it magnetas santykius slegiantis Magnickio bylos šešėlis. Tai slaptas išmėginimas“, - svarstė profesorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva, skatindama kaimynų iš Rytų priartėjimą prie ES, dirba viena kryptimi, o ponas Putinas dirba kita kryptimi, todėl neišvengiamai atsiranda „minkštas“ interesų susigrūmimas.
„Jeigu mūsų pirmininkavimas turėtų įtakos, kad Rusija imtų mažiau priešintis tų kaimynų europizacijai, jau būtų pliusas. <...> Čia yra ta erdvė, apie kurią artimai nekalbama – kaip Rusija žiūri į šiuos ES ir Rytų kaimynų suartėjimus. Mes patys turėjome patirtį – mes išėjome iš satelitinės zonos ir išėjome gana kryptingai, ir Rusija sutiko, nes mes buvome atkaklūs ir vakarai buvo nuoseklesni“, - kaip apie pavyzdį Rytų kaimynėms šnekėjo europarlamentaras.