Pasauliui vis labiau žengiant į skaitmeninę erą ir susisaistant interneto tinkluose, pradeda atsirasti nauja pasaulinio masto garsenybių rūšis. Tai – žmonės, kurie internete išviešina tai, kas iki tol nebuvo vieša arba, manoma, niekada neturėtų tapti vieša.

2010 metais tai buvo „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as, šiuo metu turintis Ekvadoro politinį prieglobstį ir gyvenantis Ekvadoro ambasadoje Londone, ir Bradley‘jus Edwardas Manningas, kuris dienas leidžia JAV kalėjime.

2011 metais tai buvo Aaronas Swartzas, kuris tikėjo, kad moksliniai straipsniai turėtų būti nemokami ir prieinami visiems, todėl įsilaužė į JSTOR mokslinių straipsnių bazę ir viešino jos turinį. Kai jo ėmėsi JAV teisėsauga, vaikinas nusižudė, o pagarbą jam išreikšdami JSTOR duomenų bazės vartotojai patys pradėjo viešinti mokslinius straipsnius.

2013 metais tai yra Edwardas Snowdenas, britų dienraščiui „The Guardian“ nutekinęs aukščiausio lygio paslaptį, kad vykdydama vadinamąją „Prisma“ programa JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) turėjo tiesioginį priėjimą prie tokių kompanijų kaip „Facebook“, „Apple“, „Google“ ir kitų JAV interneto gigantų serverių apie vartotojų duomenis. Jo suteiktomis žiniomis „The Guardian“, buvo renkami tokie duomenys apie vartotojus kaip paieškos istorija, elektroninių laiškų turinys, persiunčiamos bylos ir pokalbiai.

Priėjimą prie šių duomenų, anot dienraščio, NSA užtikrino JAV sekimo įstatymas, priimtas per prezidento George‘o Busho laikotarpį, atnaujintas pernai gruodį prezidento Baracko Obamos. Šis įstatymas esą leidžia taikytis į bet kuriuos šių bendrovių už JAV ribų gyvenančius klientus arba tų amerikiečių pokalbius, kurie bendrauja su žmonėmis užsienyje.

Pasak EUobserver.com, tokiu būdų buvo šnipinėjami ir ES piliečiai. Bendrovės „Google“ ir „Apple“ paneigė savo dalyvavimą tokioje veikloje, bet mechanizmas užsisuko.

JAV gaudo, Rusija ir Lotynų Amerika padeda, ES taiso reglamentus

Kaip ir „Wikileaks“ atveju, JAV teisėsauga ir valdžia bando pagauti nedorėlį, o Lotynų Amerika kiša pagalį į ratus. Ketverius metus NSA dirbęs maždaug trisdešimtmetis„skundikas“ E. Snowdenas susitiko su žurnalistais Honkonge ir įvykdė tai, kas vadinama didžiausiu informacijos nutekėjimu NSA istorijoje. Jis pripažino, kad niekada nebesitiki pamatyti namų. Tai, kad informaciją nutekino ir savo tapatybę atskleidė Honkonge, pasak „Huffington Post“, iš pradžių suklaidino komentuotojus, nes Hongongas turi ekstradicijos sutartį su JAV nuo 1998 metų ir JAV teisingumo sistemai esą yra pasiuntęs dešimtis amerikiečių.

Naujus namus benamiui E.Snowdenui, regis, skuba suteikti viena iš Lotynų Amerikos šalių. Iš Honkongo E.Snowdenas pasiekė Rusiją, ir, pranešama, Maskvos oro uoste laukia, kol juo pasirūpins Kuba, Venesuela arba Ekvadoras. Beje, smagiai nuteikia Rusijos prezidento Vladimiro Putino „nuoširdi nuostaba“, kad E.Snowdenas atskrido į Maskvą: „To mes visiškai nesitikėjome“. O Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas apskritai pareiškė apie E.Snowdeno buvimą Rusijoje sužinojęs „kaip ir visi, iš spaudos“.
Kaip ir ankstesniais atvejais, Europos Sąjunga, regis, nevaidina jokio svarbesnio vaidmens, išskyrus, kad imasi taisyti teisės aktus.

ES sunerimo

E.Snowdeno atskleisti duomenys rodo, kad Vokietija buvo labiausiai sekama iš Jungtinių Valstijų. ES atstovai pareiškė esą „sunerimę“ dėl padėties. Be to, pranešama, kad ėmėsi taisyti duomenų apsaugos teisės aktus, kurie nustatytų kaip turėtų būti reguliuojamas duomenų pervedimas į trečiąsias šalis, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas.

ES teisingumo komisarė Viviane Reding pareiškė Europos Parlamente neprieštarausianti, jeigu specialios nuostatos būtų įtvirtintos atskiru reglamento straipsniu – vadinamuoju 42-uoju straipsniu.
Dvilypė padėtis susidaro todėl, kad Europoje veikiančioms JAV antrinėms bendrovėms ir poskyriams tuo pat metu esą taikomos dvi skirtingos teisinės sistemos.

JAV įstatymai reikalauja, kad bendrovės išlaikytų paslaptyje prašymus suteikti asmeninę informaciją, o ES reikalaujama asmenis įspėti, kad JAV prašo informacijos apie juos. Eurokomisarė V.Reding pavadino įvykius „šaltu dušu“ („wake-up call“ – angl.) ir pareiškė, kad ES reglamentus reikia keisti nedelsiant. Tačiau, nors balsavimas buvo numatytas jau balandžio mėnesį, dabar, panašu, jis nukeltas iki rugsėjo arba spalio. Tai ir tiek.

Menkas ES vaidmuo – gerai ar blogai?

Kyla klausimas, gerai ar blogai yra menkas bent jau išorinis ES vaidmuo ne tik šiame, bet ir ankstesniuose informacijos tekinimo skandaluose. Viena vertus, regis, o ko čia veltis pasaulinėje „kovoje dėl galios“ ir erzinti JAV. Tačiau man asmeniškai pritrūko reakcijos ir konkretesnių žingsnių, be to, panašu, kad ES kaip žemynas pasaulinės politikos arenoje nekovoja dėl svarbesnio vaidmens.

Europos piratų partija (jau esu rašiusi apie šią partiją, kuri yra turbūt pirmoji partija besirengianti ne nacionalinėms rinkimų kampanijoms, o europinei) pasisakė itin griežtai. Ji pareikalavo ES sukurti labai išsamią apsaugos ir prieglobsčio suteikimo programą, kuri padėtų tokiems „skundikams“, kaip E.Snowdenas. Pasak jų, šis vaikinas duomenis tekino ne tam, kad padėtų Rusijai, Venesuelai ar Ekvadorui, o visiems ES piliečiams, kartu su JAV piliečiais. Argumentas įdomus, ir įdomu, kaip ši ir kitos istorijos vystysis toliau. Kiek dar nutekės duomenų apie JAV vaidmenį ES, kol ES rimčiau sureaguos.

Parengė Vija Pakalkaitė