Gegužę nedarbas euro zonoje siekė 12,1 proc. – skaičius rekordinis. Kitais žodžiais tariant, vieningos valiutos zonoje darbo neturi daugiau nei 19 mln. gyventojų, skelbia „Eurostat“.
Europos šalių valdžios taikomos griežtos taupymo priemonės tik dar apsunkimo gyvenimą paprastiems žmonėms, kilo masinis nepasitenkinimas. Pavyzdžiui, Graikijoje ir Ispanijoje be darbo sėdi daugiau nei pusė visų jaunų žmonių.
Birželį infliacijos rodiklis siekia 1,6 proc. (gegužę jis buvo 1,4 proc.). Balandį šis rodiklis rodė 1,2 proc. Europos centrinio banko siekiamybė – ne didesnė nei 2 proc. infliacija.
Užimtumu ir socialiniais reikalais besirūpinantis komisaras Laszlo Andoras teigia: „Europos Sąjungoje šiuo metu fiksuojamas nedarbo lygis – nenormalus ir nepriimtinas. ES ir visos jos valstybės narės privalo dirbti išvien ir įgyvendinti visas reikiamas naujų darbo vietų kūrimo priemones ir pagaliau atsistoti po antrosios ekonominės ir finansų krizės bangos“.
L. Andoras paragino ES valstybes nares ryžtis reformoms ir pasinaudoti užimtumo didinimui skirtomis lėšomis, dėl kurių buvo sutarta praeitą savaitę vykusio ES viršūnių susitikimo metu. 2014-2020 metų laikotarpiui Europos socialinių reikalų fonde nedarbo problemai spręsti atidėta 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. Lt).
Valstybių narių vadovai taip pat sutarė imtis Jaunimo garantijų iniciatyvos, kurios tikslas – pasirūpinti, kad kiekvienas jaunuolis iki 25 metų per keturis mėnesius po studijų baigimo ar darbo praradimo gautų naują darbo, praktikos ar tolesnio mokslo pasiūlymą.
ES užimtumo ir socialinių reikalų komisaras taip pat ragina valstybes nares, naudojant ES sanglaudos fondų lėšas, didžiausią dėmesį skirti nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, problemai spręsti.