Ar Lietuva padės susideginimais garsėjančiam Tibetui iškovoti autonomiją?

Lietuvai pradėjus šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą ES Tarybai, didžiausia pasaulyje Tibeto klausimu dirbanti nevyriausybinė organizacija „Tarptautinė kampanija už Tibetą“ (International Campaign for Tibet, ICT) paragino šalį ir toliau stipriai remti Tibetą bei užtikrinti, kad Tibeto klausimas būtų taptų vienu pagrindinių jos pirmininkavimo darbotvarkėje.

„Baltijos šalių žmonės, patys kadaise išgyvenę sovietų okupaciją, žino, ką reiškia patirti šalį okupavusių jėgų politinę priespaudą. Lietuvos žmonės visuomet palaikė Tibetą, o šalies atstovai Europos Parlamente pasisako už būtinybę ES suformuluoti vieningą poziciją Tibeto atžvilgiu, kuri būtų efektyvi atsvara Kinijos vykdomai politikai. Priešingai nei daugelyje kitų Europos šalių, Lietuvos parlamentarai susitiko su Tibeto politiniu lyderiu Lobsang Sangay, kai jis viešėjo Lietuvoje. Šalyje taip pat nekantriai laukiama Dalai Lamos vizito rugsėjo mėnesį“, - sako Vincent Metten, ICT Briuselio biuro ES politikos vadovas.
 
Tibeto lyderis Sikyong Lobsang Sangay vizito Vilniuje šių metų birželio 12-14 dienomis susitiko su Lietuvos Seimo nariais bei Vilniaus mero patarėju Gediminu Sodeika, skaitė paskaitą Europos humanitariniame universitete.
 
ICT ragina Lietuvą imtis vadovavimo siekiant, kad ES būtų suformuluota tiksli Bendrijos pozicija Tibeto atžvilgiu, įskaitant ES bendrą poziciją dėl teisės visoms ES šalims narėms bei ES institucijoms priimti Dalai Lamą bei jos teisėtus atstovus tokiu būdu, kokiu jiems tai atrodo priimtina nepaisant kišimosi ir grasinimų iš Kinijos valdžios pusės.
 
ICT taip pat ragina siekti tvirtesnės ES pozicijos siekiant Kinijos ir Tibeto derybų atnaujinimo, stiprinant Tibetą palaikančių valstybių tarptautinį bendradarbiavimą bei darant spaudimą dėl padėties Tibete Kinijos valdžiai (ypač pasinaudojant Jungtinių Tautų Visuotine periodine situacijos Kinijoje peržiūra, kuri bus išleista spalį). Nors ES yra išreiškusi savo susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties blogėjimo bei didelio skaičiaus susideginimų Tibete, šiuos pareiškimus dar turi sekti ir konkretūs veiksmai.
 
„Grupė Lietuvos Seimo narių yra tvirti Tibeto rėmėjai. Tą patį galima pasakyti ir daugiau nei apie vieną Lietuvos europarlamentarą. Dešimtmečius izoliacijos ir Sovietų Sąjungos beviltiškumą patyrusiai Lietuvai nereikia papildomai aiškinti, kokia yra Tibeto tragedija. Aš tikiu, kad mano šalis įtrauks Tibeto klausimą į pirmininkavimo ES Tarybai politinę darbotvarkę. Ši problema nebus pamiršta ir mūsų žmogaus teisių aktyvistų. Lietuvos pirmininkavimas gali tapti svarbiu Tibeto kovos už autonomiją ir pagarbą žmogaus teisėms etapu“, - sako Lietuvos europarlamentaras Leonidas Donskis.
 
ICT, kuri yra pagrindinė ir didžiausia Tibeto klausimais dirbanti nevyriausybinė organizacija pasaulyje, turinti biurus Vašingtone, Amsterdame, Briuselyje bei Berlyne, parengė rekomendacijas pirmininkavimą ES Tarybai pradėjusiai Lietuvai, kuriose pabrėžiama šalių, savo istorijoje patyrusių okupaciją, atsakomybė.
 
Lietuvoje taip pat būta susideginimų, tokiu būdu išreiškiant protestą prieš sovietų režimą. Lietuva atgavo nepriklausomybę po 51 metų sovietų priespaudos bei prievartinės narystės Sovietų Sąjungoje, kuri nebuvo pripažinta daugelio Vakarų Europos šalių bei JAV.