Reformavimo programos šerdis, kurią kroatų valdžia buvo priversta įvykdyti pasiruošimo stojimui į ES metu, tai pokyčiai teismų ir teisėtvarkos sistemoje (teisėjų nepriklausomybės užtikrinimas, kova su korupcija).
Progresas, kurį pasiekė šalis šioje srityje – tapo pagrindiniu rodikliu, kuris lėmė šalies priėmimą į ES klubą. Specialistai vienbalsiai tikina: sunkiausia prieš akis. Įstatymų tekstų adaptavimas prie Europos reikalavimų – pusė darbo. O kas ir kaip kroatų teises atstovaus praktiškai?
Situaciją apsunkina tai, kad daugelis kroatų teisininkų neturi tam tikro pasiruošimo. Iki šio ES teisės nebuvo būtinu dalyku aukštosiose teisės mokyklose. Šiandien daugelis paskubomis bando to mokytis.
Jaunas advokatas Damianas Krivičas teigia: „Kai tik kroatai susipažins su Europos realijomis, įsiskaitys į įstatymus, jie tuoj pat praves paraleles tarp to, kad vyksta pas mus ir pas juos...jie reikalaus, kad mes remtumėmės europietiškomis normomis. Užtikrinti jiems tokią galimybę reikia greitai, ir tai taps geriausiu mūsų rimtų ketinimų parodymu“.
Jaunas specialistas įsitikinęs, kad pirmame etape jo ir jo kolegų laukia nemažai iššūkių. Nero Radas- teisininkė su didele darbo patirtimi – su šiais nuogąstavimais sutinka. Įstojimo į ES išvakarėse ji ėmė didinti savo kvalifikaciją, kad galėtų nagrinėti bylas per Europos įstatymų prizmę:“Kroatija jau padarė daug darbo, kad pakeltų teisėjų ir prokurorų kvalifikaciją. Daug padaryta ir Kroatijos įstatymų derinime pagal ES standartus. Mes suprantame, kad prieš akis dar labai daug darbų. Kroatijos teisėjams teks plėsti akiratį, kad gerai atliktų savo funkcijas ES sudėtyje“.
Teisių gynėjai baiminasi, kad atstumas tarp teorijos ir praktikos gali būti labai didelis, ypač kai reikės kroatus raginti mokytis Europos įstatymus, rinktis tuos, kurie susiję su jų kasdieniu gyvenimu.
Įstojimas į ES – šventė toli gražu ne visiems. Praėjusiais metais per referendumą už narystę ES pasisakė tik 66 proc. rinkėjų. Tuos, kurie buvo prieš stojimą į ES šeimą, dabar būtina sudominti naujomis perspektyvomis.
Stebėtojai nesistebi: jų manymu, reformos, kurių reikalavo Briuselis, buvo atliktos per greitai, todėl tai skausmingai atsispindėjo Kroatijos visuomenėje ir savotiškai atstūmė žmones nuo Europos idėjos.
Teisės profesorius Alanas Uzla komentavo: „Iki šiol visos Kroatijos pastangos buvo sutelktos į tai, kad patiktų Europai. Viską, ko ji prašė, mes stengėmės padaryti. Reformos buvo diegiamos labai greitai, greičiau nei tai įmanoma. Ypač teisinėje sistemoje. Toks tempas labai vargina ir šiandien mes matome, kad daugelis dalykų daroma be entuziazmo. Didžiausia užduotis šiandien – nenutraukti reformų, o toliau judėti į priekį“.