Į JAV akiratį pateko ir Europa. Ką Europos piliečiai veikia internete, žinojo ne tik jie patys, bet ir JAV Nacinionalinė saugumo agentūra. Šis skandalas sukėlė didelį Europos lyderių pasipiktinimą. ES pareikalavo JAV teisingumo ministro skubiai pateikti atsakymus dėl didžiulės amerikiečių internetinio šnipinėjimo programos ir perspėjo dėl "rimtų neigiamų pasekmių" užsienio piliečių teisėms.
Atsakinėdamas į įstatymų leidėjų užduodamus skeptiškus klausimus dėl programų, apie kurias informaciją žiniasklaidai nutekino vienas maištingas žvalgybos techninis asistentas, Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vadovas generolas Keithas Alexanderis (Kitas Aleksanderis) tvirtino, kad ta programa veikia pagal atitinkamus įstatymus ir užtikrinant teisinę priežiūrą.
"Ji įslaptinta, tačiau ji padėjo užkirsti kelią dešimtims teroristinių įvykių", - K.Alexanderis sakė per pirmąją viešą apklausą po to, kai 29 metų buvęs žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) nutekino tą medžiagą.
"Noriu, kad Amerikos žmonės žinotų, kad šioje srityje esame skaidrūs", - tvirtino jis, perspėdamas, kad "Amerikos žmonių pasitikėjimas" yra "šventa sąlyga", kad jo agentūra galėtų vykdyti savo uždavinius.
Paklaustas, ar tų programų paviešinimas gali padėti teroristams išvengti sekimo, K.Alexanderis pareiškė: "Jie prasmuks, ir žus amerikiečių."
"Didelė žala jau buvo padaryta visa tai paviešinus. Pasekmė, mano nuomone - jos mūsų saugumui sukeltas pavojus", - perspėjo jis.
Pagal kontraktą su NSA baze Havajuose dirbęs techninis asistentas E.Snowdenas dingo praeitą mėnesį, nusikopijavęs slaptų dokumentų, o praeitą savaitgalį jis pasirodė Honkonge, kur davė interviu žiniasklaidai.
Jis sukėlė įtūžį ir sukėlė nepatogumų JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijai, atskleisdamas, jog NSA renka duomenis apie milijonų amerikiečių pokalbius telefonu, taip pat apie užsieniečių veiklą internete.
E.Snowdenas sakė Honkongo dienraščiui "South China Morning Post", kad priešinsis bet kokioms pastangoms jį išduoti ir kaltino NSA vykdant dešimtis tūkstančių kibernetinio šnipinėjimo operacijų visame pasaulyje.
Kinijos žiniasklaidoje ši tema gana menkai nagrinėjama, tačiau dienraštis "China Daily" ketvirtadienį nurodė, jog žinia apie šią JAV programą "neabejotinai aptemdys Vašingtono įvaizdį užsienyje ir taps išbandymu besivystantiems Kinijos bei JAV ryšiams".
Šiuo metu pradėti keli tyrimai, o E.Snowdenui gali būti iškelti baudžiamieji kaltinimai, tačiau kol kas didžiausi debatai vyksta dėl NSA vykdomo didelio masto privačių asmenų šnipinėjimo.
"Kaip mes dėl pateisinamų priežasčių prisikasame ... iki visų įrašų apie pokalbius telefonus - bet kuriuo laiku, visose vietose?" - klausė senatorius Jeffas Merkley (Džefas Merklis), seniai pasisakantis prieš leidimo suteikimą vyriausybei vykdyti didelio masto slaptą žvalgybos duomenų rinkimą.
Laikydamas savo telefoną, jis klausė K.Alexanderio: "Kokia institucija suteikė jums pagrindą rinkti mano mobiliojo telefono duomenis?"
K.Alexanderis pakartojo administracijos argumentus, kad NSA, nors ir turėdama prieigą prie milžiniško kiekio duomenų apie telefoninius pokalbius, be slapto teismo sprendimo negali filtruoti tų įrašų, renkant informaciją apie konkrečius vartotojus.
Tuo tarpu senatorius Markas Udallas (Markas Judalas) skeptiškai įvertino pareiškimus apie sistemos atvirumą.
"Manau, labai, labai sudėtinga vesti skaidrius debatus apie slaptą programą, parašytą slapto teismo, išduodančio slaptus teismo orderius, remiantis slaptomis įstatymų interpretacijomis", - priekaištavo jis.