Tokio sprendimo prireikė įvertinus, kad visų konkurencingumui užtikrinti reikalingų specialistų ES neparuošia. Lietuvoje kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jaučiamas nuo 2011 m. Praėjusiais metais vien pramonėje laisvų darbo vietų skaičius išaugo 13 proc., tačiau užimtųjų darbo vietų skaičius didėjo tik 4 proc.

Toks skaičius labai nedidelis, ypač turint minty, kad nedarbo lygis vis dar yra trigubai aukštesnis nei prieškriziniu laikotarpiu.

Vien IT sektoriaus įmonės savo įmonių plėtrai artimiausiais metais priimtų per penkis tūkstančių naujų specialistų. Tačiau nesubalansuota specialistų pasiūla ir paklausa sako ką kitą: 2012 metais informacinių technologijų egzaminą iš keturiasdešimt penkių tūkstančių abiturientų laikė tik tūkstantis aštuoni šimtai. Ir nėra jokių garantijų, kad tas 1800 jaunų žmonių po kelerių metų taps IT specialistais. Be IT profesionalų, darbą Lietuvoje nesunkiai rastų inžinieriai, maisto ar siuvimo technologai ir dar daug kitų.

Šiandien darbinė imigracija vis dar mažesnė, nei buvo prieškriziniu laikotarpiu. Privačiame sektoriuje šiuo metu dirba per milijoną Lietuvos gyventojų, o pernai buvo išduoti 4,5 tūkst. leidimų dirbti užsieniečiams. Paklausiausios profesijos buvo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, laivų korpusų surinkėjai, suvirintojai, restorano virėjai. Daugiausia trečiųjų šalių piliečių buvo įdarbinta iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Šeši mėnesiai nuo paskelbimo apie darbo vietą

Daugiausiai piliečių iš trečiųjų šalių paskutiniais metais įdarbina pramonės įmonės. Tačiau dabar veikianti įdarbinimo sistema dažniau trukdo nei padeda, nes procesas vis dar ilgas ir sudėtingas – visos procedūros užtrunka apie pusmetį.

Norėdamas įdarbinti užsienietį darbdavys turi registruoti laisvą darbo vietą teritorinėje darbo biržoje ir tik po mėnesio laiko gali kreiptis su prašymu dėl svetimšalio įdarbinimo. Pateikus prašymą dėl leidimo dirbti išdavimo, jis nagrinėjamas teritorinėje darbo biržoje (iki 21 kalendorinės dienos), vėliau Lietuvos darbo biržoje (iki 20 kalendorinių dienų). Tačiau svarbiausias dalykas yra leidimo gyventi išdavimo terminas ir galiojimo laikas - išdavimas gali užtrukti iki 6 mėn.

Taigi darbdavys gali gauti teisę įdarbinti užsienietį tik po maždaug pusmečio nuo tada, kai buvo paskelbta apie laisvą darbo vietą.

Esminis dalykas yra leidimų dirbti ir laikinai gyventi galiojimo laiko neatitikimas. Leidimas dirbti yra išduodamas iki 2 metų, tuo tarpu leidimas laikinai gyventi – iki 1 metų. Taigi darbuotojas turi rūpintis laidimo laikinai gyventi pratęsimu, nors leidimas dirbti yra vis dar galiojantis. Tokia nelogiška tvarka tiek darbdaviui, tiek užsieniečiui darbuotojui yra labai nepalanki.

Mėlynoji kortelė nepakankamai sutrumpina procedūras

Nuo 2013 m. pradžios įsigaliojo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, kuriais reglamentuojama Europos sąjungos mėlynoji kortelė, t.y. trečiųjų šalių piliečių, ketinančių dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, įdarbinimas. Tokiems užsieniečiams leidimo gyventi išdavimas užtrunka iki dviejų mėnesių, jo kvalifikacijos vertinimas – iki 14 dienų.

Tačiau atsiranda daugiau kliūčių - Studijų kokybės centras užsieniečio išsilavinimą gali vertinti iki mėnesio. Taigi procedūrų terminai vis tik nėra trumpi.

Vertinant užsieniečių įdarbinimo sistemą ir procedūras, akivaizdu, jog tai ilgas ir pakankamai brangiai kainuojantis procesas, kuris trukdo verslo plėtrai, riboja investicijų patrauklumą ir lemia šalies konkurencingumo nebuvimą pritraukiant trečiųjų šalių piliečius į Lietuvos darbo rinką.

Imigracijos tema nėra lengva ar paprasta, sunku tikėtis, kad bus populiari. Bet ji būtina kaip vaistai, apie kuriuos reikia kalbėti.