Ko laukti iš 2014–2020 m. ilgalaikio ES biudžeto, dėl kurio niekaip neišsiderama?

Pirmą kartą ES istorijoje valstybių narių lyderiai 2013 m. vasario 8 dieną suderėjo mažesnį daugiametį bendrijos biudžetą nei ankstesniais laikotarpiais. Jie neatsižvelgė į EP narių raginimus siekti ambicingo ir į ekonomikos augimą orientuoto biudžeto. Parlamentas kovo 13 dieną pareiškė nesutinkąs su siūlomu 2014–2020 m. ES biudžetu, tačiau yra pasirengęs toliau dėl jo derėtis. EP nariai siekia, kad jis būtų pakankamai lankstus, galėtų būti vėliau peržiūrėtas ir formuojamas iš nuosavų išteklių.

„Parlamentas negalės pritarti valstybių narių siūlymui, jei nebus įvykdytos tam tikros esminės sąlygos. Turi būti pasiektas didžiausias bendras lankstumas ir ambicingas susitarimas dėl nuosavų išteklių“, – pabrėžė EP pirmininkas Martinas Schulzas po balsavimo Parlamente.

Vykstant trišalėms deryboms tarp EP, Tarybos ir Komisijos dėl galutinio susitarimo 2014–2020 m. biudžeto klausimu, EP reikalauja, kad būtų apmokėti visi 2012 m. mokėjimų prašymai bei įsipareigota apmokėti visas 2013 m. teisines prievoles.

Europarlamentarai ne kartą pabrėžė, kad 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa turi būti orientuota į ekonomikos augimo skatinimą ir darbo vietų kūrimą. Jie taip pat ragino reformuoti ilgalaikį ES biudžeto sudarymą, kad didesnę jo išlaidų dalį padengtų nauji finansinių sandorių ir pridėtinės vertės mokesčiai, taip sumažinant valstybių narių įnašus.

Daugiametė finansinė programa atspindės septynerių metų finansavimo prioritetus. Valstybių narių susitarimui dėl jos dar turi pritarti Europos Parlamentas.