Ši direktyva turėtų pakeisti 2005 metais priimtą analogišką teisės aktą. Direktyva apibrėžiamos nusikalstamos veikos atakų prieš informacines sistemas sritys, nustatomos minimalios sankcijų už tokias veikas taisyklės, bendros ir šalių bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje nuostatos.
Pastaruoju metu Europoje įvykdytos kibernetinės atakos parodė, kad būtina įvertinti naujus elektroninių nusikaltimų metodus. Pavojingiausios yra itin didelio masto atakos prieš informacines sistemas, naudojant virusais užkrėstų kompiuterių – botnetų(zombių) tinklą. Šie nusikaltimai dažniausiai turi tarptautinį pobūdį, todėl ypač svarbus yra koordinuotas atsakas.
Direktyvos projekte nusikalstama veika įvardinama neteisėta prieiga prie informacinių sistemų, įsikišimas į informacines sistemas bei kompiuterinius duomenis, kurstymas, bendradarbiavimas bei kėsinimąsis įvykdyti šią veiką.
Naujai prie nusikalstamų veikų priskiriamas ir neteisėtas neviešų kompiuterinių duomenų perėmimas, nusikalstamai veikai naudojamų priemonių arba duomenų gamyba, pardavimas, įsigijimas, platinimas arba galimybių jais naudotis sudarymas. Sunkinančia aplinkybe įvardinamas botneto kūrimas arba panašių priemonių naudojimas bei kibernetinių atakų rengimas slepiant tikrąją nusikaltėlio tapatybę ir darant žalą teisėtam tapatybės turėtojui.
Už šias nusikalstamas veikas griežtinama baudžiamoji atsakomybė. Už rimtą informacinės sistemos veikimo sutrikdymą ar nutraukimą arba už informacinėje sistemoje esančių kompiuterinių duomenų ištrynimą ar sugadinimą būtų skiriama maksimali ne trumpesnė kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Jei nusikalstama sunkinančiomis aplinkybėmis, padaroma didelė materialinė žala, nukenčia ypatingos svarbos infrastruktūros informacinės sistemos arba nusikaltimą įvykdo nusikalstama organizacija, maksimali bausmė turi būti ne trumpesnė kaip penki metai. Sustiprintos ir sankcijos juridiniams asmenims – numatomas laikinas ar galutinis įmonių, kurios buvo naudojamos nusikalstamai veikai įvykdyti, uždarymas.
Kovoje prieš kibernetinius nusikaltimus yra labai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas. Informacijos apie direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas keitimuisi numatoma kiekvienoje šalyje įsteigti nacionalinius informacinius punktus ir naudotis jau esamu informacinių punktų, veikiančių ištisą parą be poilsio dienų, tinklu. Tokie informaciniai punktai turėtų ne tik padėti keistis informacija, bet ir teikti technines konsultacijas ar teisinę informaciją tiriant su informacinėmis sistemomis susijusias nusikalstamas veikas. Į prašymus reikėtų reaguoti ne ilgiau kaip per 8 val. Numatyta sukurti ir statistinių duomenų apie kibernetinius nusikaltimus kaupimo sistemą.
Direktyva turėtų būti priimta priimta liepos mėnesį Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. Valstybės narės direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turėtų perkelti ne vėliau kaip per du metus. Neabejoju, jog naujas Europos Sąjungos teisės aktas padės stiprinti kibernetinį saugumą ir Lietuvoje.