Šiai EK nuomonei dar turi pritarti ES šalys, tuomet ji taptų 18-tąja euro zonos nare. Estiją eurą įsivedė 2011-aisiais, o Lietuva planuoja tą padaryti 2015 metais.

Visu krizės laikotarpiu Latvija sėkmingai valdė sudėtingą makroekonominio koregavimo procesą. Ryžtingas ES ir TVF finansinės pagalbos programos įgyvendinimas padėjo šaliai išsikapstyti iš didelio ekonomikos nuosmukio ir vėl pradėti augti jos ekonomikai.

ES sutartyje numatyta, kad kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai daroma išlyga, prašymu Komisija ir ECB turi pranešti Tarybai apie konvergencijos srityje padarytą pažangą. Šių metų kovo 5 d. Latvija oficialiai paprašė Komisijos pateikti neeilinę konvergencijos ataskaitą, kad nuo 2014 m. sausio 1. ji galėtų prisijungti prie euro zonos.

Euro įvedimo sąlygas sudaro keturi ekonominio stabilumo užtikrinimo kriterijai, susiję su šalies biudžeto padėtimi, kainų ir valiutos kurso stabilumu ir ilgalaikių palūkanų normų konvergencija, kuriuos reikia tvariai atitikti. Nacionaliniai teisės aktai, kuriais reglamentuojami pinigų reikalai, taip pat turi atitikti ES sutartį.

Pagal Sutartį vertinimo dokumente taip pat turi būti atsižvelgta į papildomus veiksnius (mokėjimų balansas, rinkos integracija), rodančius, kad valstybės narės integracija į euro zoną bus vykdoma be problemų ir leidžiančius geriau įvertinti konvergencijos tvarumą.

Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Latvijoje ECOFIN taryba priims liepą, kai Europos Parlamentas bus pateikęs savo nuomonę, euro zonos šalių finansų ministrai bus pateikę rekomendaciją, o birželio 27-28 d. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime šį klausimą bus aptarę ES valstybių vadovai.

Procedūra bus visiškai užbaigta, kai Ministrų taryba vieningu euro zonos valstybių narių ir Latvijos sutarimu neatšaukiamai nustatys lato ir euro kursą.

A. Šemeta: broliška latvių tautos patirtis bus naudinga

Komisijos Konvergencijos ataskaitos vertinimu, Latvija ne tik atitinka makroekonominius narystės euro zonoje reikalavimus, bet jos pasiekimai yra ilgalaikiai, tvarūs, ne vien momentiniai.

"Tai didžiulio pasitikėjimo valstybe ir jos vykdoma ekonomine politika išraiška. Būtina pabrėžti, kad Latvijos įvertinimas yra ne tik ryžtingų ir veiksmingų Latvijos vyriausybės sprendimų, bet ir šios šalies piliečių sąmoningumo ekonominių reformų laikotarpiu rezultatas. Šis pasiekimas yra pagrindas kurti labiau užtikrintą šalies ateitį", - teigė EK narys Algirdas Šemeta.

Pasak jo, šiandieninė Latvijos sėkmė dar kartą įrodo, kad Baltijos šalys pasirinko teisingą kelią kovoje su krize.

"Nepabūgusios skausmingų reformų, jos tapo sėkmės modeliu šioje vis dar neramioje ekonominėje aplinkoje. Lietuvai, siekiančiai įsivesti eurą 2015 m., ši broliškos latvių tautos patirtis bus naudinga. Tai galimybė nuodugniai išanalizuoti, kokie kriterijai lėmė EK sprendimą, jog Latvija pasiekė aukštą tvarios ekonominės konvergencijos laipsnį", - sakė jis.

A.Šemetos teigimu, Latvijos pavyzdys taip pat rodo, kad euro klubas nėra uždaras: jeigu šalis pasiekia reikalaujamus kriterijus, jai nebus keliamos politinės kliūtys tapti klubo nariu.