Į šiuos klausimus bandyta atsakyti Lietuvos laisvosios rinkos instituto surengtos tarptautinės konferencijos metu, į kurią atvyko žinomi JAV, Europos ir Lietuvos specialistai ekonomikos ir politikos srityse.
Europos Tarptautinės politinės ekonomikos centro direktorius Razeenas Sally prisipažino, kad persikėlęs gyventi į Singapūrą, jis į Europą pažvelgė kitomis akimis, negu kai gyveno Londone. Kilęs iš Šri Lankos pusiau europietis, pusiau azijietis kritikos Europai negailėjo.
„Vaizdas tikrai nėra geras. Europą ištiko krizė, makroekonominiai rodikliai blogi, nėra daroma pakankamai reformų, dauguma Europos ekonomikų sprendžia įvairius klausimus netinkamai. Visa tai turi daug bendro su tuo, kur link mes einame. Mes einame link didesnės biurokratijos ir integracijos, ir, kaip matote, daug priemonių imamasi, kad euras galėtų išgyventi, tačiau ilgainiui tai neduos tinkamo rezultato“, - teigė jis.
R. Sally tikino, kad gyvendamas Singapūre, jis mato, kad daugelyje ES valstybių trūksta darbo etikos, o ypač – gerų žmonių. Atsiprašęs už tokį negražiai apibrėžtą Europos vaizdą, jis atkreipė dėmesį į išimtis – Vokietiją, Šveicariją, kai kurias Skandinavijos valstybes, taip pat ir Baltijos šalis.
„Turint omeny, ką perėjote per pastaruosius dvidešimt metų, esate tam tikra išimtis Europoje“ - į istorinį Baltijos valstybių kontekstą apeliavo jis.
Pranešėjas teigė, kad iš klestinčių Azijos šalių yra daug ko pasimokyti ir konferencijos dalyviams pristatė penkias Azizjos pamokas, tiek teigiamas, tiek neigiamas, į kurias Europa turėtų atkreipti dėmesį.
Ko Europa galėtų pasimokyti iš Azijos?
R. Sally teigimu, Azija yra graikiškos konstrukcijos – ji labai skirtinga, lyginant su Europa. Čia yra tiek turtingų, tiek neturtingų valtybių, jos visos labai skirtingai išsivysčiusios, vienose yra sriprus viduriniosios klasės sluoksnis, kitose – didelis skirtumai tarp turtingų ir vargšų, visas kontinentas yra labai diversifikuotas.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius vyko ekonominės laisvės judėjimo plėtra, kuri turėjo daug pasekmių nuo pat globalinės ekonominės krizės pradžios. Krizės judėjimas vyko iš vakarų į rytus, taačiau vakaruose vis dar kenčiama nuo finansų krizės, į Azijoje šiuo laikotarpiu fiksuojamas gana mažas valstybės skolos lygis.
Azija nebuvo stipriai paveikta, nes būtent čia vyko intensyvus ekonominės laisvės plėtimas, apie kurį dar XVIII amžiuje kalbėjo politinės ekonomijos pradininkas Adamas Smithas.
„Visas Azijos kontinentas tarsi atsibudo. Aišku, daug ką lemia ir technologijos, tačiau yra ir tam tikrų pokyčių valstybių viduje. Ne visų, yra ir labiau nei vakaruose reguliuojamų rinkų“, - pažymėjo jis.
Pirmoji pamoka.
XX amžiuje kai kurių Azijos šalių valdovai engė savo žmones ir reguliavo rinkas. Taip buvo Indijoje, Kinijoje ir Indonezijoje. Pastaruoju metu mes nematome tokių pavyzdžių, todėl tai pamoka, kad reikėtų vengti žmonių ir rinkos regulivimo.
Antroji pamoka.
Dabar daugelis Azijos valstybių tiesiog kopijuoja tas institucijas ir politikas, kurios padarė vakarų pasaulį stipresnį ir garantavo ekonominį augimą. Vakaruose tai buvo institucijų kūrimas, kurios buvo draugiškos konkurencijai, atsidarymas pasauliui bei tarptautinės prekybos vystymas. Būtent ta prekyba ir institucijų kūrimas paskatino vakarų pasaulį augti, ypač po pramonės revliucijos. Azijos valstybės tai sėkmingai kopijavo.
Trečioji pamoka.
Aukso amžių Azijos prekyboje galima prilyginti tam, kas Europoje vyko viduramžiais, kai buvo didžiulė konkurenciją tarp žmonių ir prekių. Stiprūs miestai-valstybės, ypač įsikūrę prie jūrų ir vandenynų, daug prekiavo su prekybininkais iš užsienio, buvo įvesti maži mokesčiai ir skatinama prekyba, buvo kalbama apie didesnes laisves. Panašų rezultatą matome dabar Honkonge ir Singapūre, kurie gali užtikrinti ekonomines laisves ir skatinti prekybą.
Ketvirtoji pamoka.
Svarbiausia – padėti tinkamą pagrindą, o jei jo nėra – sukurti jį. Neretai kalbama, kad Japonija, Pietų Korėja, Kinija yra sėkmingos todėl, kad jų valdžia yra protinga ir žino, kur reikia įsikišti, o kur nereikia, neva, Europoje ir JAV to nemoka. Tačiau nėra jokių įrodymų, kurie galėtų šį teiginį pagrįsti. Iš tiesų yra nemažai neteisingų ir nepasiteisinusių sprendimų, priimtų Azijoje, todėl taip teigti negalime.
Azijos ekonomikos sėkmingos todėl, kad turėjo tinkamą pagrindą – tinkamą fiskalinę ir pinigų politiką, mažą įsikišimą iš valstybinio sektoriaus, niekas nekontroliavo kainų, rinkoje buvo daug laisvės, buvo daug investuojama į infrastruktūrą ir švietimą, atvertos durys globalizacijai.
Penktoji pamoka.
Atsiverti pasauliui buvo labai svarbu, ypač mažoms ekonomikoms. Azijoje milijardas žmonių per pastaruosius dešimtmečius iškilo iš skurdo, nes ji globalizavosi ir sukūrė aplinką, palankią ekonominės laisvės klestėjimui.
Šios aplinkos sukūrimui svarbūs trys aspektai.
Iš pradžių turi būti daromos reformos, užtikrinančios mikroekonominį stabilumą ir gerus makroekonominius rodiklius. Tuomet reikalingos kiek sudėtingesnės priemonės – struktūrinės reformos, t. y. politinės, kai priimami sprendimai, susiję su rinkos funkcionavimu. Vėliau seka institucinės reformos, kai sukuriamos tokios institucijos, kad rinka galėtų būti konkurencingesnė.