EP pirmininkų Konferencija priima svarbiausius strateginius sprendimus ir atstovauja visoms politinėms EP jėgoms. Šis vizitas – tai realių Lietuvos pirmininkavimo darbų pradžia.
Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad vizito metu bus aptarti svarbiausi Lietuvos pirmininkavimo tikslai ir prioritetai, taip pat bus kalbama apie jaunimo įdarbinimą, Bankų sąjungos kūrimą, bendros rinkos stiprinimą, vidaus energetikos rinkos kūrimą bei Rytų partnerystę.
Taip pat bus aptartos derybos su EP dėl 2014-2020 m. ES biudžeto - pirmininkaujanti Lietuva turės derėtis dėl daugiau nei 70 atskirų projektų.
„Šią dieną galime vadinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai įžanga ir realių darbų pradžia. Pirmieji žingsniai ypač svarbūs užsitikrinant sklandų sprendimų priėmimą. Bendradarbiavimas su politiškai svarbiausia Europos Parlamento institucija - pirmininkų Konferencija užtikrins spartesnius ir visiems Europos žmonėms reikalingus pokyčius", - sako D. Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, Lietuva pirmininkavimą ES Tarybai perima sudėtingu metu - ES ekonomikos atsigavimas - vis dar trapus, nedarbo lygis - aukštas, o visuomenės pasitikėjimas europinėmis institucijomis yra smukęs.
Pasak šalies vadovės, Lietuvos ir ES laukia daug svarbių sprendimų, pirmiausia - turime laiku susitarti su Europos Parlamentu dėl 2014-2020 metų ES biudžeto. ES parama labai svarbi šalių ekonomikos augimui, todėl reikia užtikrinti, kad visos naujos finansinės perspektyvos programos galėtų būti pradėtos jau kitų metų pradžioje.
Vardindama Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, Lietuvos vadovė pažymėjo, kad Europa turi imtis greitų ir efektyvių priemonių ES ekonomikos augimui užtikrinti bei sumažinti nedarbą. Šiuo metu ES net 26,5 milijono žmonių neturi darbo, iš jų- 6 milijonai jaunimo.
Pasak D. Grybauskaitės, finansinė drausmė ir biudžeto deficito mažinimas išlieka ekonominio stabilumo ir augimo garantu. Todėl per Lietuvos pirmininkavimą bus siekiama efektyviai įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą, Fiskalinės drausmės sutartis.
Kita svarbi finansinio stabilumo priemonė - Bankų sąjungos sukūrimas. Tai padės vykdyti efektyvesnę bankų priežiūrą, sukurs bendrą probleminių bankų pertvarkymo sistemą ir apsaugos mokesčių mokėtojus nuo papildomų išlaidų. Lietuva per pirmininkavimą sieks pažangos, kuriant vieningą bankų pertvarkymo mechanizmą.
Dar viena ekonomikos augimo priemonė - vieningos rinkos gilinimas, ypač paslaugų srityje. Taip pat per Lietuvos pirmininkavimą planuojama įgyvendinti vidaus energetikos rinkos užbaigimo priemones ir sukurti vieningą skaitmeninę rinką.
Per pirmininkavimą Lietuva taip pat didelį dėmesį skirs ES išoriniams santykiams, Rytų partnerystės stiprinimui bei ES deryboms dėl laisvos prekybos su JAV ir Japonija.