Straipsnis daugiausia skirtas žmonėms, baigusiems ar planuojantiems studijuoti socialinius mokslus. Nors paskutiniu metu visi agituoja nebestoti į socialinius mokslus, nes juos baigus įsidarbinti beveik neįmanoma, aš turiu žymiai nuosaikesnį požiūrį. Jeigu nuoširdžiai domitės žmonėmis ir jų santykiais, ekonomika, politika, jums gerai sekasi tokios disciplinos kaip istorija, matematika, kalbos – neabejotinai rinkitės socialinius mokslus.
Geriems specialistams darbo atsiras. Žinoma, būtina įvertinti egzistuojančią konkurenciją bei savo motyvaciją. Jeigu stojate į socialinius mokslus dėl to, kad ten neva lengviau studijuoti, siūlyčiau geriau apgalvoti savo pasirinkimą.
Trumpai apžvelgsiu būtent ES teikiamas galimybes universitetų absolventams. Išskirčiau dvi pagrindines ES teikiamų galimybių rūšis – praktikas ir darbą. Taip pat paraginčiau netgi į praktiką ES visada žiūrėti kaip į tam tikrą laiptelį jūsų karjeroje nuolatinio darbo link. Viena didelė klaida, kurią, mano nuomone, daro didelė dalis absolventų, yra apsistojimas ties nesibaigiančiomis praktikomis bei vasaros mokyklomis.
Mokymasis visą gyvenimą – geras dalykas, tačiau kelti kvalifikaciją stažuotėse bei vasaros mokyklose galima ir dirbant. Bet kokiu atveju, praktika niekada neturi to paties atsakomybės svorio kaip darbinė veikla. Dėl to įgyjami įgūdžiai šiose dviejose veiklose nėra tokios pačios vertės.
Praktika Europos Sąjungos institucijose
Visos pagrindinės ES institucijos siūlo praktikos galimybes. Pagrindinės sąlygos, kurias reikia atitikti norintiems atlikti praktiką kurioje nors iš ES institucijų, iš esmės yra tokios pat, nepaisant to, į kurią instituciją aplikuojate. Būtina turėti nors bakalauro laipsnį, nebūti anksčiau atlikus mokamos praktikos kitoje ES institucijoje, puikiai mokėti vieną iš ES darbo kalbų (anglų, vokiečių arba prancūzų) bei labai gerai mokėti kitą oficialią ES kalbą (t.y. bet kurią iš ES šalių kalbų, tinka ir lietuvių). Žinoma, esminis dalykas – gerai išmanyti tą sritį, kurioje dirba jūsų pasirinktas institucijos padalinys.
Norint teikti paraišką praktikai ES institucijose atlikti, reikia galvoti apie labai panašius dalykus, kaip ir ieškant bet kokio kito darbo arba praktikos: nurodyti tradicinius CV duomenis, išsakyti motyvaciją bei pateikti rekomendacijas. Kadangi pačiam teko dalyvauti praktikos į Europos Parlamentą atrankoje, o ir šiaip bendrauti su kitais, aplikavusiais į šią ir kitas ES institucijas, galiu pabrėžti vieną išskirtinį šių procesų bruožą – paraiškose dažnai prašoma informaciją išdėstyti itin glaustai. Nors konkurencija yra tikrai didelė, paraiškų vertintojai, atrodo, nėra linkę labai gerai susipažinti su kandidatais. Taigi prieš pateikdami paraiškas pagalvokite apie pačius pagrindinius savo pasiekimus bei savybes. Taip pat kiekvienam kandidatui siūlyčiau trumpai apgalvoti, kaip pristatytumėte save žodžiu, nes kai kurie ES institucijų padaliniai mėgsta paskambinti nepranešę ir atlikti trumpą interviu.
O dabar – esminis dalykas. Kur galima daugiau sužinoti apie praktikas ES institucijose bei siųsti paraiškas? Ieškokite čia:
Darbas ES institucijose
Jeigu praktikuotis jau atsibodo, kita ES siūloma galimybė – dalyvauti Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) organizuojamuose konkursuose (concours) ir pamėginti įsidarbinti vienoje iš ES institucijų. Daugiau apie procedūrą galima pasiskaityti čia. Kandidatai, norintys įsidarbinti nuolatinėse pareigose ES institucijose, turi išlaikyti kelis testus bei atlikti kitokias užduotis. Kiek teko girdėti pažįstamų, jau išbandžiusių šią procedūrą, atsiliepimų, užduotys nėra labai sudėtingos tiems, kurie į ES institucijas bei teisę gilinosi studijuodami universitete. Kitiems gali tekti pasiruošti individualiai.
Konkurencija įsidarbinti ES visada yra labai didelė. Taip pat ES institucijos taiko kvotas skirtingų tautybių bei lyčių kandidatams. Jeigu, sakykime, lietuvių jau dirba pakankamai daug, EPSO stengsis atrinkti darbuotojus iš kitų šalių. Tas pats su lytimis.
Kokias užduotis reikia atlikti EPSO organizuojamame konkurse? Pirmajame etape tikrinamos bendros kandidato žinios, jo sugebėjimas išspręsti nesudėtingas logines problemas, elementarios matematinės žinios bei specifinės srities, kurioje kandidatuojama, įgūdžiai. Šiame etape dažniausiai viskas vyksta testo forma, kur kandidatuojantis turi pasirinkti atsakymą iš kelių variantų. Antras etapas – egzaminai raštu, kurių metu dažniausiai prašoma parašyti analitinį esė apie pateiktą problemą. Paskutinis etapas – interviu. Kiekvieno etapo metu klausimai gali būti užduodami tiek lietuvių, tiek ir užsienio kalba.
Keli patarimai
Iš to, ką esu girdėjęs iš draugų, kandidatavusių į darbą ES, visa ši, iš pirmo žvilgsnio varginanti, egzaminų grandinė nėra tokia sudėtinga universitetų absolventams, kurie dalį savo studijų laiko skyrė gilinimuisi į ES problematiką. Žodžiu, pagrindinis kandidatuojančiųjų barjeras – didelė konkurencija. Galima daryti išvadą, kad kandidatuojant į darbą ES būtina gerai pagalvoti, kuo esate išskirtinis, ir tą gerai perteikti interviu metu. Paminėkite studijų metu rašytus darbus, atliktus pranešimus specifinėmis temomis, jei mokate daugiau nei anglų kalbą (pvz., vokiečių, prancūzų, etc.), tą taip pat akcentuokite.
Dar vienas labai svarbus dalykas dalyvaujant tiek darbo, tiek praktikos atrankose – rekomendacijos. Reikėtų apie tai pagalvoti jau studijuojant. Gali būti pravartu stengtis nuolat dirbti su tais pačiais jums patikusios srities profesoriais. Pavyzdžiui, tiek aktyviai dalyvauti jų seminaruose, tiek rašyti jų vadovaujamus darbus. Vėliau tokie dėstytojai, gerai jus pažinodami ir matydami jūsų motyvaciją, galės suteikti kompetentingą informaciją apie jus būsimam darbdaviui.
Apžvelgus pagrindines ES teikiamas galimybes universitetų absolventams, verta pridurti, kad jos yra ne vienintelės. Su kitomis ES teikiamomis galimybėmis galima susipažinti čia.
Parengė Mantas Pupinis