Esu įsitikinęs, kad Liberalų ir demokratų aljansas už Europą (ALDE) yra geriausia vieta tokiai vizijai kurti.
Šimtmečius liberalizmas buvo pagrindinis veiksnys, skatinantis Europą modernėti, keisti monarchijas ir diktatūras liberalia demokratija, pagrįsta visuotine rinkimų teise ir teisinės valstybės principu. Pagrindinės jos vertybės – internacionalizmas, asmens laisvė ir lygybė ir demokratinė atskaitomybė – ir šiandien tiek pat svarbios.
Per ilgai didžioji dauguma politikų įsivaizdavo galintys rasti nacionalinius problemų, kurios darosi vis labiau visuotinės, sprendimus. Vis sunkiau pritarti šiam klaidingam įsitikinimui. Ekonominė globalizacija, klimato kaita, tarptautinė migracija, organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas, pasaulinių supervalstybių, tokių kaip Kinija ir Indija, iškilimas – tai fenomenai, su kuriais pavieniui negali susidoroti niekas.
Liberalai pasirengę pripažinti tarptautinio bendradarbiavimo naudą. Mes pripažįstame, kad vienintelis būdas Europos šalims atgauti savo įtaką pasaulyje, kurį greitai ir vis labiau apima globalizacija, – tai dirbti kartu stiprioje Europos Sąjungoje. Užuot sėdėję ir žiūrėję, galime tapti visateisiais veikėjais. Štai kodėl ALDE siekia stipresnės Europos, kuri galėtų veiksmingai spręsti bendras pasaulines problemas.
Vis dėlto Europą sudaro ne tik kartu dirbančios šalys, bet ir piliečiai. Būdami liberalai, norime, kad būtų suteikta kiek galima daugiau ir asmeninės laisvės, ir laisvės rinktis. Štai kodėl nuolat siekiame tokios ES, kuri suteiktų daugiau pasirinkimo laisvės kasdieniniame gyvenime. Plečiantis bendrajai rinkai mes, kaip vartotojai, turime vis didesnį pasirinkimą, kokius produktus ir paslaugas norėtume pirkti. Kovojant su diskriminacija ir cenzūra ginamos pagrindinės asmens teisės, tokios, kaip išraiškos ir religijos laisvė. Užtikrinus judėjimo laisvę visiems asmenims sudaromos galimybės keliauti po visą žemyną ir jame dirbti be apribojimų. Suderinus reguliavimo standartus ir panaikinus prekybos kliūtis verslininkams lengviau plėtoti savo verslą užsienyje.
Žinoma, pasirinkimo laisvė neturėtų egzistuoti teisingumo sąskaita. Europos Sąjungai reikia politinių sprendimų, kurie užtikrina taipogi ir lygias galimybes bei solidarumą. Tačiau kitaip, nei teigiama nelanksčių kairiųjų ir dešiniųjų doktrinų, liberalai mano, kad laisvoji rinka arba valstybė nėra iš esmės gera ar bloga. Priešingai, mes siekiame pragmatiško požiūrio, kuris maksimizuotų tiek asmeninę laisvę tiek ir įgyvendintų teisingumo principą. Svarstant daugelį mums kylančių sudėtingų politinių klausimų geriau ieškoti optimalaus pragmatiško sprendimo, nei laikytis riboto ideologinio požiūrio.
Štai kodėl kilus euro zonos krizei raginome nustatyti biudžeto apribojimus, vykdyti struktūrines reformas ir kartu rodyti solidarumą ir bent iš dalies pasidalyti skolą, kad krizės paveiktose šalyse būtų sudarytos sąlygos daugiau investuoti į ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą. Todėl, raginome įgyvendinti aplinkosaugos tikslus, kad būtų skatinamas žalioji ekonomika ir tuo pačiu sprendžiama globalinio atšilimo problema, tačiau kartu pabrėžėme, kad negalima per daug suvaržyti Europos pramonės nustatant per didelį reguliavimą.
Taip ir, duomenų apsaugos klausimu pabrėžėme, kad svarbu ginti asmens teisę į privatumą ir kartu skatinti konkurencingumą ir mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą. Be to, mes tvirtiname, kad vyriausybės privalo turėti priemonių terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo problemoms spręsti, tačiau pabrėžiame, kad reikia numatyti efektyvias priemones užtikrinant žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Ragindami sudaryti naujus laisvosios prekybos susitarimus siekiant suteikti daugiau galimybių Europos įmonėms, nuolat tvirtiname, kad žmogaus teisės neturi būti priklausomos nuo komercinių interesų. Visais šiais klausimais ALDE laikėsi tvirtos ir pragmatiškos pozicijos, siekdama derinti abu kraštutinumus.
Tačiau darosi vis aiškiau, kad norint, jog Europos Sąjunga sėkmingai vystytųsi, reikia reformuoti jos politinę sistemą. Kalbėdamas šiuo klausimu galiu remtis savo asmenine patirtimi. Eidamas Belgijos ministro pirmininko pareigas susipažinau su Europos Sąjungos Tarybos vykdomu darbu, įskaitant Tarybos pirmininko darbą 2001 m.
Manau, kad vedant nuolatines valstybių narių derybas ir joms sudarant sandėrius dažniausiai patvirtinama visiems priimtina mažiausiais reikalavimais pagrįsta ir visų teisėtus interesus tenkinanti, bet jokios realios pažangos neskatinanti pozicija. Visos Europos interesus dažniausiai užgožia trumparegiški politiniai prioritetai ir rinkiminiai interesai. Be to, vis daugiau sprendimų priimama uždaruose posėdžiuose ir piliečiai neturi jokios galimybės pareikalauti iš savo vadovų atskaitomybės.
Akivaizdžiausias to pavyzdys pastaraisiais metais – euro zonos krizės problemų sprendimas. Sąjungos vadovai ne kartą rinkosi laikiną problemos sprendimą, tačiau jiems nepavyko susitarti dėl politikos, kurią reikėtų vykdyti siekiant rasti ilgalaikį sprendimą. Siūlomas ilgalaikis biudžetas, dėl kurio sutarta praėjusių metų vasarį, yra dar vienas tokių derybų pavyzdys.
Dėl to, kad privalomas vienbalsiškumas, atsirado 50 išimčių, korekcijų ir kitų ypatingų sąlygų, suteiktų nacionaliniams vadovams siekiant, kad jie patvirtintų sandėrį. Ir nors kiekvienas valstybės vadovas atskirai paskelbė apie savo pergalę, pralaimėjo visa Europa. Tarybos uždaro aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas – pasiūlymas griežtai taupyti dar septynerius metus, o ne sudaryti biudžetą, kuriame pirmenybė būtų teikiama ekonominiam augimui, inovacijoms ir darbo vietų kūrimui.
Gana. Dabartinis tarpvyriausybinis metodas turėtų būti pakeistas Europos masto ekonominio valdymo forma, kuri suderintu politinę ambiciją ir demokratiškumą. Liberalai visada pasirengę abejoti esama padėtimi, mesti iššūkį politiniuose apkasuose sėdintiems konservatoriams ir socialdemokratams ir raginti vykdyti politines reformas. Turime aktyviai siekti, kad Europoje būtų užtikrinta didesnė demokratinė atskaitomybė ir skaidrumas ir sukurta tokia politinė sistema, kurioje pagrindinį vaidmenį įgytų Europos piliečiai.
Jei norime išspręsti daugelį kylančių problemų, itin svarbu, kad mes, europiečiai, toliau dirbtume kartu. Tačiau taip pat turime aktyviai skatinti reformas. Jei norime visiškai įveikti krizę, turime sukurti stipresnę, teisingesnę ir atskaitingesnę Europą. Kitais žodžiais – liberalesnę Europą.