Siekdama suteikti besivystančioms šalims prieigą prie ES rinkų ir padėti vystytis jų ekonomikai, ES taiko vadinamąją „bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą“ (BLS), leidžiančią šių šalių eksportuotojams mokėti mažiau muitų už kai kurias arba visas prekes, parduodamas ES. Ši sistema taikyta ir Birmai, tačiau reaguojant į šioje šalyje stebimus žmogaus teisių pažeidimus, ypač – priverstinio darbo paplitimą, BLS taikymas Birmai 1997 m. buvo sustabdytas. Europos Komisijos teigimu, pastaraisiais metais Birmoje įvyko daug teigiamų pokyčių, nuo 2011 m. šalis deda dideles pastangas siekdama atvirumo ir reformų. Tad EK siūlo vėl taikyti Birmai BSL.
Visgi, nors ir sutikdamas su Europos Komisijos nuomone, kad Birmoje įvyko ženklių pokyčių, Europos Parlamentas priimtoje rezoliucijoje pabrėžė, jog žmogaus teisių pažeidimai Birmoje anaiptol nėra panaikinti. Tad nors europarlamentarai neprieštaravo, kad BLS taikymas Birmai būtų grąžintas, EP akcentuoja, kad Europos Sąjunga turėtų toliau stebėti pokyčius Birmoje ir nustatyta tvarka, įskaitant prireikus draudimo naudotis privilegijomis atnaujinimą, reaguoti į pokyčius. Europos Parlamento Žaliųjų frakcija ne tik siūlė griežtesnį rezoliucijos toną, bet ir ragino nustatyti bandomąjį 18 mėnesių laikotarpį, kurio metų turėtų būti vykdoma žmogaus teisių pažeidimų stebėsena, kurios rezultatams esant nepatenkinamiems, privilegijų taikymas vėl būtų sustabdytas. Šias Žaliųjų frakcijos pataisas, deja, nesulaukusias daugumos europarlamentarų pritarimo, palaikė ir europarlamentaras Leonidas Donskis, praėjusiais metais savo rengtame EP metiniame pranešime dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje taip pat akcentavęs žmogaus teisių svarbą prekybos susitarimuose tarp ES ir trečiųjų šalių, atkreipęs dėmesį į neadekvačius ir realiai neveikiančius šių susitarimų stebėsenos mechanizmus bei neišdirbtą sankcijų taikymo sistemą pažeidus susitarimus.
Trečiadienį europarlamentarai diskutavo, o ketvirtadienį balsavo dėl to, ką daryti su Europos bankuose užšaldytu Arabų pavasario revoliucijų šalių – Egipto, Tuniso ir Libijos – buvusių diktatorių ir su režimais susijusių asmenų turtu, kuris yra įšaldytas Europos bankuose. Nepaisant to, kad šios šalys deda didžiules pastangas, siekdamos susigrąžinti neteisėtai diktatorių pasisavintą turtą, šio proceso sėkmė kol kas yra labai ribota. Taip atsitiko dėl įvairiose nacionalinėse teisinėse sistemose taikomų nuostatų ir procedūrų įvairovės ir sudėtingumo, įstatymų nelankstumo, atitinkamų Arabų pavasario šalių kompetencijos trūkumo ir turimų išteklių stygiaus. Tad Europos Parlamentas ne tik paragino ES ir jos nares toliau dėti dideles pastangas siekiant palengvinti ankstesniųjų režimų neteisėtai pasisavinto ir pagrobto turto grąžinimą Arabų pavasario šalių gyventojams, bet ir pasiūlė kurti bei tobulinti sistemą, kuri tokias pastangas suvienytų ir suintensyvintų. Čia, pasak europarlamentarų, vadovaujamo vaidmens turėtų imtis Europos išorės veiksmų tarnyba, kuri turėtų koordinuoti valstybių narių pastangas, stiprinant pajėgumus ir skatinant visų susijusių valstybių bendradarbiavimą.
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai taip pat pabrėžė, kad buvusių diktatorių ir jų režimų metu pagrobto turto gražinimas pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalims turi ne tik ekonominę reikšmę, bet yra moraliai bei teisiškai būtinas ir didelės politinės reikšmės klausimas, svarbus ES partnerystės su Egiptu, Libija ir Tunisu aspektas.
Ketvirtadienį, be kita ko, Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliucijas, reaguojančias į pastarojo meto tragedijas Bangladeše, kuomet gaisrai siuvimo fabrikuose nusinešė žmonių gyvybes, bei kalinių bado streiką Gvantanamo kalėjime.