„Gera žinia Lietuvai. Ir džiaugiuosi, kad Komisija, iki šiol užėmusi griežtą poziciją – neskirti ES paramos Klaipėdos terminalui, pakeitė savo nuomonę.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai dėl bendro projekto susitarti nepavyko, praradome daug laiko, bet dabartinė Komisijos pozicija dėl Klaipėdos dujų terminalo finansavimo rodo, kad bet kurioje situacijoje mes neturime nuleisti rankų. Jei turime rimtų argumentų ir vadovaujamės ekonomine logika, privalome visomis išgalėmis siekti savo tikslų, iš pirmo žvilgsnio net sunkiai pasiekiamų“, - teigia Z.Balčytis.
Europos Komisija mano, kad visas rytines Baltijos jūros regiono šalis turėsiantis aptarnauti regioninis terminalas Suomijos įlankoje yra naudingiausias sprendimas žvelgiant iš ES perspektyvos, tačiau tai nereiškia, kad dėl to ES parama negali būti skiriama tokiems projektams kaip Klaipėdos SGD terminalas, kuriais pavienės valstybės narės siekia kuo greičiau užtikrinti tiekimo saugumą.
„Parama tokiems projektams gali būti teikiama, jei jie atitinka ES politinius tikslus ir ES finansavimo priemonių reikalavimus. Tokios priemonės galėtų būti, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos arba Europos investicijų banko (EIB) ar Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) paskolos”, - rašoma Europos Komisijos vardu pateiktame energetikos komisaro G.Oettingerio atsakyme Z.Balčyčiui.
Europos Parlamento narys Z.Balčytis balandžio mėnesį kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši apsvarstytų galimybę teikti ES paramą Klaipėdoje statomam dujų terminalui.
Iki šiol Europos Komisija buvo nusprendusi teikti finansinę paramą tik visam regionui skirto SGDT statybai Suomijos įlankoje. Baigti statyti šį terminalą numatoma ne anksčiau kaip 2030 m.
“Komisijai pateikiau savo argumentus, kad 17 metų truksianti tokio regioninio terminalo statyba netenka prasmės, prasilenkia su ekonomine ir politine logika ir lemia dar didesnę Baltijos regiono energetinę priklausomybę nuo išorės tiekėjo. Komisijai pasiūliau peržiūrėti savo sprendimą ir regioninio terminalo statybai skirtą finansavimą paskirstyti valstybėms narėms, savo jėgomis ir lėšomis statančioms ar statysiančioms SGDT Baltijos regione. Taip būtų galima žymiai greičiau užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą Baltijos regione ir pirkti dujas konkurencingomis rinkos kainomis.
Iki šiol Lietuva buvo nusprendusi viena finansuoti Klaipėdos terminalo projektą. Europos Komisijos atsakymas vienareikšmiškas: Klaipėdos terminalas gali būti finansuojamas ES lėšomis. Dabar atsakingos Lietuvos institucijos, Vyriausybė turi imtis skubių veiksmų ir pasiekti, kad tam tikra ES parama būtų skirta Lietuvos suskystintų dujų terminalo projektui“, - teigia Z.Balčytis.