Parlamentas ragina Europos Komisiją pasiūlyti teisės aktą, kuris elektroninio pagalbos skambučio sistemą padarytų privalomą nuo 2015 m. Europarlamentarai pažymi, kad pagalbos iškvietimo paslauga turėtų būti nemokama. Tačiau kiek ši paslauga būtų reali Lietuvoje?
Kas yra pagalbos iškvietos sistema eCall?
Kelyje įvykus rimtai avarijai, iš transporto priemonės, kurioje sumontuota pagalbos iškvietos įranga, bus automatiškai iškviesta pagalba. Net jeigu keleiviai negali kalbėti, pagalbos iškvietos sistema užmezga balso ryšį su artimiausiu bendruoju pagalbos centru (Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112) ir nusiunčia pagalbos pranešimą, vadinamą būtiniausių duomenų rinkiniu (BDR), įskaitant svarbiausią informaciją apie avariją, kaip antai laiką, tikslią vietą, važiavimo kryptį (nustatytą remiantis tiksliais per palydovinę sistemą gautais duomenimis), ir transporto priemonės aprašymą. Pagalbos iškvietos sistemą galima aktyvinti ir rankiniu būdu.
Ši pagalbos iškvietos sistema neužkerta kelio nelaimingiems atsitikimams, bet padidina pagalbos tarnybų veiklos veiksmingumą. Nedelsiant informuotos pagalbos tarnybos, žinodamos, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, gali greitai atvykti į nelaimės vietą ir sumažinti mirties riziką bei sužalojimų padarinių sunkumą.
Svarbu – sistemos išmanumas
Lietuvos respublikos Susisiekimo ministerija pabrėžė, kad dėl E-CALL įrengimo visuose automobiliuose kol kas dar vyksta labai rimtos diskusijos.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio nuomone, E-CALL sistema būtų efektyvi priemonė, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužaloti žmonės, padaryta žala aplinkai ir būtų poreikis greitai likviduoti eismo įvykio padarinius, kad nekiltų dar didesnė žala žmonėms ir aplinkai.
„Tačiau esant smulkiems eismo įvykiams, kai nėra nukentėjusiųjų, kai žalos aplinkai nėra arba ji minimali, o vairuotojai patys gali susitarti dėl žalos atlyginimo vienas kitam, E-CALL sistema tik veltui sukeltų ant kojų spec. tarnybas, taip švaistydama mokesčių mokėtojų pinigai ir bereikalingai apkraudama policiją, gelbėtojus, paramedikus“, - kitą medalio pusę atskleidė jis.
Susisiekimo ministerijos nuomone, automatinės pagalbos iškvietimas turėtų veikti kaip išmani sistema, sugebanti diferencijuoti eismo įvykio metu sukeltą pavojų ir atitinkamai į jį reaguoti, tik tokiu atveju ji efektyviai prisidėtų prie eismo įvykio pasekmių likvidavimo.
Sistema eCall didins tarnybų operatyvumą
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovybė yra pasirengusi įgyvendinti iš Europos Komisijos direktyvos kylančius reikalavimus ir užtikrinti sklandų VRM tarnybų dalyvavimą projekte, kuriame svarbiausia rolė turėtų priklausyti Susisiekimo ministerijai.
VRM vienareikšmiškai mano, kad ši sistema iš tiesų būtų naudinga ir padėtų apsaugoti daugiau žmonių gyvybių, be to, palengvintų visų tarnybų, taip pat ir policijos, veiksmus, reaguojant į autoįvyius, padidintų jų operatyvumą ir efektyvumą.
Pagalbos iškvietos nauda
Kelių eismo sauga – svarbus visoje Europos Sąjungoje klausimas, kuris rūpi visiems jos gyventojams: 500 milijonų piliečių 27 valstybėse narėse naudojasi daugiau nei 230 milijonų transporto priemonių, kurios važinėja daugiau nei 5 milijonų kilometrų kelių tinklu. 2009 m. ES keliuose įvyko apie 1,15 mln. eismo įvykių; juose žuvo apie 35 000 ir buvo sužeista daugiau nei 1,5 mln. žmonių. Eismo įvykiuose ne tik žūsta arba yra sužeidžiami žmonės, tačiau dėl eismo įvykių padaroma apie 130 mlrd. eurų ekonominė žala visuomenei.
Pagrindinė pagalbos iškvietos nauda – mažesnis avarijų keliuose aukų skaičius ir ne tokie sunkūs per jas patirtų sužeidimų padariniai dėl į nelaimės vietą greičiau atvykstančių pagalbos tarnybų. Manoma, kad tokios sistemos įdiegimas leistų per metus ES valstybėse išgelbėti apie 2500 gyvybių.
Trumpesnė gelbėjimo operacijos trukmė – greičiau atvykus pagalbos komandoms, policijai ir automobilių nutempimo paslaugas teikiančioms tarnyboms – suteikia galimybę sparčiau sutvarkyti nelaimės vietą, todėl pagalbos iškvieta padės sutrumpinti spūsties laiką ir didinti Europos kelių transporto sistemos veiksmingumą, taip pat sumažinti išorines išlaidas.
Masiškai lietuviai naudotųsi dar negreit
Lietuvos autoverslininkų asociacijos, vienijančios oficialius žymiausių užsienio automobilių bei autodetalių gamintojų atstovus, direktorius Ričardas Beišys pabrėžė, kad sprendimas dėl šios sistemos nėra naujas ir apie jos diegimo būtinybę kalbama jau ne vienerius metus.
„EP iniciatyva rodo, kad suvokimas, kad reikia įdiegti (eCall sistemą – MyEP. red. past.), pagaliau atėjo iki politiką įgyvendinančių asmenų. Tačiau EP tik priims rezoliuciją, o Europos Komisija (EK) turės nagrinėti, kaip viską perkelti į įstatymus, nuo kada, įvertins, kokia kaina ir pan.“, - apie ilgai truksiantį procesą kalbėjo jis.
Anot pašnekovo, kol kas kalbėti apie tai, kiek šios sistemos diegimas kainuos, arba kiek gyvybių išgelbės, ankstoka, EK iš pradžių turi spręsti, teikti ir pan.
„Tačiau šis klausimas nėra toks aktualus lietuviams. Mes neturime automobilių parkų reguliavimo politikos ir ši naujovė mus pasieks ne tada, kai atsiras reglamentavimas. Tik 5 proc. perkamų automobilių Lietuvoje yra nauji, todėl kai automatinė pagalbos iškvietimo sistema bus būtina nuo, pavyzdžiui, 2015 m. arba 2017 m., tik maža dalis Lietuvos gyventojų ja naudosis. Masiškai automobiliai su šia sistema pasieks Lietuvą 2030 metais“, - dalinosi prognozėmis R. Beišys.
Nerimas dėl išlaidų
Dabar diegti sistemą pasiryžusios jau 25 Europos šalys, tarp jų ir ES nepriklausančios Islandija, Norvegija bei Šveicarija. Europos automobilių gamintojai ir mobiliojo ryšio operatoriai pareiškė savo pritarimą, todėl dar per žingsnį priartėta prie didelio masto sistemos diegimo.
Nors šalininkų gausėja, praėjus penkeriems metams nuo kampanijos pradžios sistema "eCall" dar neveikia nė vienoje ES šalyje. Europos Komisija paragino nacionalines valdžios institucijas sistemą eCall pradėti diegti daug anksčiau, bet kai kurios šalys išreiškė nerimą dėl numatomų išlaidų (apie 100 EUR kiekvienam automobiliui). Kitose lėtai vyksta pagalbos centrų modernizavimas ir skambučius tvarkančių darbuotojų rengimas.
Automatinės pagalbos iškvietos įtaisai būtų diegiami tik naujuose automobiliuose, ES nereikalauja jų montuoti esamose transporto priemonėse.
Per pastaruosius trejus metus ES skyrė 160 mln. eurų informacinių technologijų tyrimams transporto saugai ir paslaugoms tobulinti.