Pagal 2012m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos (EK) peržiūrėti siūlomą ES tabako direktyvą būtų siekiama sumažinti rūkančiųjų, ypač jaunų žmonių skaičių, atitinkamai mažinant rūkymo bei kitų tabako gaminių patrauklumą.

Šia peržiūrėta direktyva būtų draudžiami priedai bei "prekybos" priedai, kaip antai vitaminai ar kofeinas, būdingi skoniai ar kvapai bei plonos cigaretės, kurias taip mėgsta jauni žmonės. Peržiūrėta tabako gaminių direktyva taip pat reikalauja didelių iliustruotų įspėjimų apie grėsmes sveikatai. Siekiama sureguliuoti ir bedūmius produktus, naujų kategorijų tabako produktus bei elektronines cigaretes. Peržiūrėta direktyva siekiama užtikrinti aukštą visuomenės sveikatos lygį bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Konvencijos dėl tabako kontrolės laikymąsi.

Peržiūrėti siūloma tabako direktyva kaip tik šuo metu nagrinėjama ir Europos Parlamente (EP), - institucijoje, kurioje nuomonės šiuo klausimu dalijasi į dvi stovyklas ir kelia nemenką galvos skausmą dėl būsimų sprendimų: smilksta tikras mūšio dūmas ir rusena įtampa tarp tų, kurie palaiko tabako pramonę, ir tų, kurie kovoja už europiečių sveikatą.

Taigi vieni mano, kad tokios tabako gaminiams taikytinos ribojamosios priemonės galėtų tikrai sumažinti rūkančių žmonių skaičių. Bet ar iš tiesų, klausia kiti, ši peržiūrėta direktyva neturėtų šalutinio poveikio? Ar tikrai ši peržiūrėta tabako direktyva prisidėtų prie rūkančiųjų skaičiaus mažinimo ir ar direktyvoje išvardytų priemonių užtektų kovojant su visais pavojais sveikatai?

Peržiūrėtos tabako direktyvos tikslinė grupė – tabako pramonė, vartotojai ir valstybės narės. 200 tūkst. žmonių dirba tabako pardavimo ir mažmeninės prekybos srityje, 43 tūkst. - tabako gamybos sektoriuje bei daugiau negu 84 tūkst. - tabako auginimo srityje ES.

Peržiūrėta tabako gaminių direktyva, pasak tabako pramonės atstovų, sukeltų pavojų visoms šioms darbo vietoms bei neigiamai atsilieptų valstybių narių įplaukoms, ypač tų šalių, kurių ekonomikos yra priklausomos nuo tabako gaminių gamybos. Pasiūlymas sukurti paprastas ir standartizuotas pakuotes be prekės ženklų, anot pramonininkų, taip pat galimai neigiamai atsilieptų pramonei, mat tokie pakuočių reikalavimai pažeistų intelektinės nuosavybės bei prekės ženklo teises, o taipogi sunaikintų prekinius ženklus. O tai, pasak tabako pramonės atstovų, darytų įtaką didesniam klastojimui ir neteisėtai prekybai.

Kalbant apie vartotojus, galimas peržiūrėtos tabako gaminių direktyvos poveikis jiems - taip pat nevienareikšmis. Direktyvoje siūlomos ribojamosios priemonės bei draudimai gali turėti įtakos mažesniam tabako vartojimui ir mažintų sveikatos priežiūros išlaidas. Tačiau ar tikrai, kaip klausia tabako pramonės gynėjai, pavyzdžiui, elektroninių cigarečių uždraudimas sumažintų rūkančiųjų skaičių, ar nepriverstų kai kurių sugrįžti prie mirtinų priklausomybę sukeliančių cigarečių ir ar tokiu būdu nebūtų netiesiogiai nesąžiningai pasitarnauta kitai – vaistų - pramonei, siūlančiai pagalbines priemones bandantiems mesti rūkyti?

Lietuvos situacijos analizė

Lietuvoje šiuo metu parduodama 19 skirtingų prekių ženklų cigaretės ir 94 cigarečių rūšys. Cigaretės su mėtų skoniu sudaro apie 6 proc., o plonos cigaretės - apie 11 proc. Lietuvos tabako rinkos. 

2003 metais priimta Pasaulio Sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija, kurią pagrįstai galima laikyti svarbiu įrankiu, galinčiu sustabdyti tabako epidemiją pasauliniu mastu. Šią Konvenciją Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2004 m. rugsėjo 28 d. ir ji tapo Lietuvos teisinės sistemos dalimi. Konvencijos 13 straipsnio 2 dalis skelbia, kad kiekviena šalis, vadovaudamasi savo Konstitucija ir konstituciniais principais, įsipareigoja visiškai uždrausti bet kokią tabako reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą. Pirmasis LR tabako kontrolės įstatymas įsigaliojo 1996 m., jis buvo tobulinamas daugiau kaip dešimt kartų. ES priėmus naują Tabako direktyvos redakciją, ji taip pat privaloma tvarka turės būti perkelta į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę.

Skirtingos nuomonės ir skirtingi interesai

Lietuvos atveju, kaip ir ES mastu, galima pastebėti, kad tabako pramonė akylai stebi įstatymleidystės sritį ir bando užkirsti jai nepalankius įstatymo punktus. 2009 metų pabaigoje LR Seime buvo užregistruotas Tabako kontrolės įstatymo projektas XIP-1614, pateiktas Seimo nario G. Navaičio. Jo tikslas – Lietuvos Respublikoje parduodamiems tabako gaminiams įvesti vienodą, bendrą pakuotę ir tokiu būdu kovoti su rūkymu.

Tačiau pateiktas projektas po pateikimo stadijos buvo atmestas. Pagrindinis atmetimo motyvas – projektas galimai prieštarauja Konstitucijai. Dar iki balsavimo Seime Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams buvo pateikta Lietuvos Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų nuomonė dėl standartizuotos pakuotės – buvo pasiūlyta atmesti pakeitimus ir neapriboti tabako gaminių pakuočių, kadangi tokie pakeitimai apribotų konkurenciją rinkoje, pasunkintų verslo sąlygas ir pakenktų laisvam bei informatyviam vartotojų pasirinkimui.

Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje 2010 kovo 24 d. dalyvavo gausus būrys tabako pramonę ginančių asmenų, tačiau iš kitos barikadų pusės nebuvo pakviesta nė vieno atstovo. Noriu pastebėti, kad komiteto išvadose buvo pažymėta, jog piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų dėl analizuojamo klausimo yra negauta. Neaišku, kodėl į viešas konsultacijas nebuvo įtraukta Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija ar kitos viešąjį interesą ginančios piliečių organizacijos, o buvo įsiklausyta tik į pramonei atstovaujančių ekspertų nuomonę.

Su manimi Europos Parlamente buvo susitikęs Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos vadovas A.Veryga, kuris atstovauja viešajam interesui. Ilgai diskutavome apie Tabako direktyvos atnaujinimą. A.Verygos nuomone, „visiškai logiška, kad tabako pramonė pirmiausiai ir agresyviausiai priešinasi priemonėms, kurios gali reikšmingai paveikti jų verslą ir sumažinti tabako produktų vartojimą.

Kaip jau tapo įprasta, vienu iš argumentų įvardinamas galimas nelegalių cigarečių rinkos didėjimas.

Tuo tarpu gerai žinoma, kad, pvz., Lietuvos rinkoje ne fabrikuose padirbtų tabako produktų beveik nėra, o visos į šalį atvežamos kontrabandinės cigaretės yra pagaminamos tų pačių legalių, tik kitose šalyse esančių tabako fabrikus turinčių gamintojų“. Kaip teigia A.Veryga, ir iš tikrųjų tabako gamintojams kontrabanda yra visiškai nesvarbi, tabako gamintojams nėra skirtumo, ar jų pagamintos cigaretės parduodamos legalioje, ar nelegalioje rinkoje. Jiems nepalankus yra tik vienas veiksnys: tabaką vartojančių žmonių skaičiaus mažėjimas. 

Esu susipažinusi ir su Lietuvos tabako gamintojų „Philip Morris Lietuva“ nuomone dėl ES tabako direktyvos, kurioje yra teigiama, kad direktyva tiesiogiai pablogins jų verslą. „Philip Morris“ yra vienintelė Baltijos šalyse likusi gamykla, tad jei direktyvos pataisos bus priimtos, tai paskatins sumažinti investicijas į inovatyvią gamybą bei produkcijos eksportą, nes didelė dalis produkcijos yra skirta ne Lietuvai.

Nuomonėje minima, kad suvienodinta ir vienspalvė pakuotė pažeistų intelektinės nuosavybės teises ir teises į prekės ženklą bei galimai paskatins nelegalią prekybą ir padirbinėjimą. Nuomonėje yra kalbama apie tai, kad nukentėtų smulkus ir vidutinis verslas, nes jau dabar smulkų ir vidutinį verslą „smaugia“ plačiai išplitusi prekyba kontrabandiniais produktais. Papildomų resursų pareikalaus ir cigarečių pakelių pakuotės pakeitimai. Taip pat nuomonėje kalbama, kad stipriai – nuo 35 iki 50 proc. - turėtų išaugti nelegali tabako gaminių rinka.. 

LLRI taip pat suskubo pateikti savo nuomonę apie Tabako direktyvos atnaujinimą visuomenei: „LLRI dėl EK pasiūlymų Tabako direktyvai - apribojimai nepagrįsti, jiems nepritaria ES piliečiai“.

LLRI ekspertų nuomone, visi Europos Komisijos siūlomi pakeitimai nėra pagrįsti ir efektyvūs bei įgyvendinant juos valstybėse narėse apribotų konkurenciją rinkoje, apsunkintų verslo sąlygas ir pakenktų laisvam bei informatyviam vartotojų pasirinkimui.

Tabako direktyvos atnaujinimas - iššūkis Lietuvos pirmininkavimui ES 

Tabako direktyva yra įtraukta į vadinamąją trio programą ir yra prioritetinė tiek Airijos, tiek Lietuvos pirmininkavimo metu. Todėl abi šalys sieks, kad šis dokumentas būtų pateiktas Europos Parlamentui kaip galima greičiau. Tabako direktyvos patvirtinimas bus tikras iššūkis Lietuvai.

Nesutarimų dėl Tabako direktyvos yra ne tik tarp pramonės ir visuomenės sveikatos organizacijų, bet ir tarp mūsų Lietuvos ministerijų. Sveikatos ministras V.P.Andriukaitis ne kartą yra akcentavęs, kad Lietuvos laukia sudėtingas ir įtemptas darbas siekiant Tabako produktų direktyvos atnaujinimo. Ministras neatmeta ir galimo pasipriešinimo šio teisės akto priėmimui. Tačiau, pasak V. P. Andriukaičio, 2013-uosius paskelbus Sveikatingumo metais Lietuva privalo įrodyti visai ES, kad toks žingsnis būtinas saugant visos bendrijos piliečių sveikatą.

Gi Ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad daugelis direktyvos projekte numatytų reguliavimo priemonių, tokių kaip gaminių pakuotės ir ženklinimas, cigarečių sudedamosios dalys, produkcijos atsekamumas ir apsaugos priemonės ir pan., padarys žalingą įtaką Lietuvos tabako gaminių gamintojams ir uždės perteklinę naštą verslui.

Labai svarbu, kad iki pirmininkavimo būtų aiški ir vieninga Lietuvos pozicija dėl Tabako direktyvos pataisų. 

ES tabako direktyvos pagrindinis tikslas yra sutrukdyti jauniems žmonėms pradėti rūkyti. ES mažiausiai kas penktas jaunuolis yra priklausomas nuo cigarečių, o 7 iš 10 užtraukė pirmą dūmą dar iki 18 metų. 

Regis, formaliai Tabako direktyvos ringe kaunasi tabako pramonė, nelegalus verslas ir visuomenės sveikata, o išties direktyvoje kalbama apie mūsų visų sveikatą bei moralų verslą.

Visi šie „už“ ir „prieš“ parodo, jog diskusijos dėl šio siūlomo teisės akto yra ginčytinos, tačiau palankus ar nepalankus sprendimas vis dėlto turės būti priimtas. Esame viena iš Europos Sąjungos narių, todėl šie nutarimai, kokie jie bus priimti, turės būti ratifikuoti ir Lietuvoje.

Šis straipsnis buvo publikuotas „Pajūrio naujienose“.