Čia lietuvių kalbą išgirsti gatvėje tikrai nėra joks netikėtumas. Aišku, dauguma sutiktų lietuvių dirba ES institucijose, Nuolatinėje Atstovybėje ar privačiame versle. Tačiau stažuotojai taip pat sudaro nemenką Briuselio lietuvių dalį. Šiuo metu lietuvių stažuotojų yra priimta netgi daugiau nei tradiciškai.
Ta pati tendencija išliks ir kitą pusmetį dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai. Ne tik ES institucijos stengiasi savo gretose padidinti žmonių, mokančių lietuvių kalbą, skaičių, bet tą patį daro ir privataus sektoriaus įmonės. Todėl dabar stažuotis arba trumpam padirbėti Briuselyje lietuviai turi puikias galimybes.
Žinoma, paraiškų skaičius ir priimtų stažuotojų skaičius yra du skirtingi dalykai, ir aukščiau minėtas straipsnis kalbėjo būtent apie pateiktas paraiškas. Pasižiūrėkime į skaičius. Europos Komisija tradiciškai pateikia labai aiškią statistiką apie paraiškas ir priimtų stažuotojų skaičių savo puslapyje. Panagrinėjus statistiką akivaizdu, kad lietuviškų paraiškų skaičius auga.
Praėjusiais metais į Komisiją aplikavo apie 130 žmonių tiek spalio, tiek kovo mėnesį prasidedančioms stažuotėms. Šių metų kovo mėnesio stažuotėms skaičius pakilo iki 142, o spalio mėnesį prasidėsiančioms stažuotėms paraiškas pateikė 175 lietuviai. Tai yra Lietuvos rekordas iki šiol. Taip pat iš statistikos matome, kad stažuotes paprastai laimi vienas iš aštuonių/dešimties lietuvių. Taigi, konkursas nėra siaubingai didelis. Nors šįkart suaplikavo daugiau lietuvių, galima tikėtis, kad konkursas bus panašus dėl aukščiau minėto padidėjusio poreikio darbuotojams iš Lietuvos.
Geriau panagrinėjus Komisijos pateikiamą statistiką akivaizdu, kad žinios apie nedrąsius lietuvius nėra iki galo pagrįstos. Tuo tarpu, kai Lietuvos gyventojai sudaro apie 0,6 % ES populiacijos, paraiškos iš Lietuvos sudaro apie 1 % visų paraiškų, gautų iš ES piliečių. Taigi, žiūrint grynai į statistiką, lietuviai iš tikrųjų yra gana aktyvūs. Nors aktyvumu įveikti italų (ypač), ispanų ir portugalų tikrai nepavyks.
Šios trys šalys sugebėjo pateikti pusę visų paraiškų spalį prasidėsiančioms stažuotėms. Yra du galimi to paaiškinimai. Pirmas, politiškai korektiškas, teigia, jog tokį šių šalių jaunimo aktyvumą galima paaiškinti siaubinga darbo rinkos padėtimi šiose šalyse. Antras, labai nekorektiškas, teigia, kad šių šalių piliečiai mėgsta darbus, kuriuose galima daug uždirbti per daug sunkiai nesistengiant. Norėtųsi tikėti pirmuoju.
Ar verta stažuotis ES?
Beveik neabejoju, kad kiekvienas lietuvis, stažavęsis ES institucijose, duotų tą patį ir visiškai nedviprasmišką atsakymą: tikrai verta. Galbūt suabejotų tik tie, kurie stažuotę atliko ne Briuselyje, o Liuksemburge, kur ES institucijos taip pat turi savo padalinių.
Kiek teko girdėti, ten stažuotes atlikusiems žmonėms dažnai pritrūksta aktyvaus socialinio gyvenimo. O vakarėliai ir naujos pažintys, patikėkite, tikrai yra labai svarbi stažuotės ES dalis. Briuselyje galima atrasti tiek naudingų profesinių kontaktų, tiek ir puikių draugų. Pabandykim pasižiūrėti, kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių verta stažuotis Briuselyje.
Pirmiausia, galima pasisemti darbinės patirties institucijose, veikiančiose pagal geriausias Vakarų Europos viešojo administravimo tradicijas. Taip pat - dirbti su puikiai išsilavinusiais ir labai gabiais žmonėmis. Kaip visi žino, EPSO egzaminas, kurį būtina išlaikyti norint dirbti ES institucijose, yra tikrai labai sudėtingas. Todėl galite neabejoti, kad būsimi bendradarbiai sugebės jus motyvuoti savo iniciatyvumu, patirtimi ir gabumais, ir iš jų galėsite daug ko pasimokyti.
Dažnai yra skleidžiamas mitas apie tingius euro biurokratus, kurie gauna daug pinigų, bet nieko neveikia. Galiu užtikrinti, kad tai yra visiška nesąmonė. Dauguma sutiktų ES darbuotojų mane sužavėjo įžvalgumu ir giliu savo sričių išmanymu. Žodžiu, ES institucijose įgyta patirtis tikrai pravers grįžus į Lietuvą (ypač - prisidės prie Lietuvos valstybės tarnybos ir konsultacinio sektoriaus tobulinimo) arba toliau dirbant Lietuvos labui Europos ar pasaulio institucijose (tokiose kaip Jungtinių Tautų Organizacija).
Antra priežastis stažuotis ES, kaip jau minėjau aukščiau, yra naujos pažintys. Jos apima tiek profesinius, tiek asmeninius kontaktus. Būkime atviri, šiais laikais rekomendacijos yra visiškai esminis dalykas, norint gauti darbą arba įstoti į gerą universitetą. Ir ne šiaip rekomendacijos, o tikros, pelnytos ir nuoširdžios rekomendacijos.
Todėl neužtenka tiesiog susipažinti su įtakingais žmonėmis. Geriausia yra kartu padirbėti ir įrodyti savo gebėjimus ir motyvaciją praktikoje. Tada galima neabejoti, kad praktikos metu su jumis dirbę ES tarnautojai neturės jokių problemų jus rekomenduoti ateities darbdaviui. Kitos labai įdomios pažintys - su kitais kolegomis stažuotojais.
Kaip sakiau aukščiau, čia tikrai galima susirasti puikių draugų, su kuriais neabejotinai pratęsite pažintį ateityje. Mano nuomone, tuo stažuotė ES institucijose dažnai skiriasi nuo ERASMUS, kuris dažniausiai orientuotas vien tik į pramogas ir žmonės yra linkę išlikti paviršutiniškais iki studijų užsienyje pabaigos. Tuo tarpu ES stažuotojai dėl didelio konkurso dažnai yra labai įdomūs žmonės, linkę ne tik pasilinksminti (nors tai ir užima tikrai ne mažiausią laiko dalį), bet ir nuoširdžiai ir iš esmės pabendrauti įvairiomis gilesnėmis temomis (apie politiką, ekonomiką ir pan.).
Trečia priežastis yra susijusi su antrąja - susidūrimas su kitomis kultūromis ir kitokiais požiūriais. Žmonės, nestudijavę arba nedirbę užsienyje, turi ne tik didesnį polinkį prieštarauti skirtingiems požiūriams, bet ir dažnai net nebando ir nesugeba kitokių požiūrių suprasti.
Stažuojantis ES tikrai sutiksite žmonių tiek iš Pietų, tiek iš Šiaurės, tiek iš Rytų Europos, kurių požiūriai į įvairias gyvenimo sritis gali labai stipriai skirtis. Toks susidūrimas su kitokiais požiūriais priverčia suprasti, kad paties turimas požiūris nėra vienintelis. Supratus kitus lengviau įžvelgti ir savus trūkumus. Pavyzdžiui, prieš atvažiuodamas į Briuselį, buvau gana tvirtai įsitikinęs, kad krizę iš esmės sukėlė tingūs ir išlaidūs Pietų Europos gyventojai ir todėl jie dabar turi kentėti už padarytas nuodėmes prisiimdami skausmingas taupymo priemones. Atvykus čia, nuomonė stipriai pasikeitė. Bet tai jau kito straipsnio tema.
Trumpai tariant, stažuotė ES - visada tik teigiamas dalykas. Kad ir kokias kaštų ir naudos analizes naudotume, abejoju, jog kam nors pavyktų įrodyti atvirkščiai. Statistika rodo, kad lietuviai vis geriau tą supranta ir vis aktyviau teikia paraiškas. Baigiant straipsnį verta prisiminti, kad beveik prieš metus Eurobloge esu rašęs straipsnį apie ES institucijų teikiamas stažuočių ir darbo galimybes bei kaip padidinti savo šansus būti atrinktam. Straipsnyje išdėstyta logika man padėjo. Gal padės ir jums.
Parengė Mantas Pupinis