Iki pat 2006 metų Turkmėnistanas buvo valdomas buvusio Komunistų partijos lyderio Saparmurado Nijazovo, pasiskelbusio prezidentu iki gyvos galvos ir sukūrusio šalyje savo asmenybės kultą. Per penkiolika jo valdymo metų Turkmėnistane žmogaus teisių padėtis tapo netoleruotina, o vienpartinė valdymo sistema neatitiko net žemiausių demokratijos standartų.

Turkmėnistane įvesta griežta žiniasklaidos kontrolė, diskriminuojamos tautinės bei religinės mažumos, itin suprastėjo švietimo ir sveikatos apsaugos kokybė, griežtai ribojama Vakarų kultūros įtaka – pavyzdžiui, uždraustas cirkas, baletas ir opera, videožaidimai, vyrams neleidžiama auginti ilgų plaukų ir kita. Nors 2006 m. Saparmuradui Nijazovui netikėtai mirus ir prezidentu išrinkus Guranbangulą Berdymuchamedovą kai kurie iš labiausiai pasaulį šokiravusių draudimų buvo atšaukti, tarptautinių žmogaus teisių organizacijų duomenimis, jokių reikšmingų pokyčių žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės srityje iki šiol nėra pasiekta.

„Turėdamas informacijos, kad Turkmėnistane žmogaus teisių situacija tebėra tragiškos būklės, privalėjau prieštarauti savo kolegoms, siūliusiems ES ir Turkmėnistano santykiuose pradėti naują etapą. Nemanau, kad ekonominis suinteresuotumas Turkmėnistano dujomis yra pakankama priežastis užsimerkti prieš akivaizdžius nusikaltimus žmogaus teisėms ir orumui“, - sako europarlamentaras Leonidas Donskis, priešingai nei jo frakcijos Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) kolegė Rumunijos europarlamentarė Norica Nicolai, dirbanti šio klausimo pagrindine pranešėja, Užsienio reikalų komiteto nariams siūlęs nepritarti per ankstyvam ES ir Turkmėnistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo užbaigimui.

Anot L. Donskio, bendravusio su keliais pagrindiniais Turkmėnistano žmogaus teisių gynėjais, šioje Vidurio Azijos šalyje neleidžiama veikti nė vienai tarptautinei žmogaus teisių stebėjimo bei gynimo organizacijai, visos žiniasklaidos priemonės kontroliuojamos valstybės, leidžiama naudotis tik cenzūruojama internetu – Turkmėnistano spaudos laisvės indeksas aukštesnis tik už Šiaurės Korėjos bei Birmos indeksą.

Turkmėnistane nuolatos pažeidinėjamos kalinių, teisės, įprasti suimtųjų bei nuteistųjų kankinimai – ir tai tik dalis žmogaus teisių pažeidimų, informacija apie kuriuos išoriniam pasauliui nėra lengvai prieinama. Turkmėnistane itin daug politinių bei sąžinės kalinių – šiuos klausimus L. Donskis jau yra siūlęs įtraukti į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kuriai šiemet pirmininkauja Lietuva, darbotvarkę.

Visgi EP Užsienio reikalų komiteto nariai trečiadienį pritarė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymui, tačiau priimtoje rezoliucijoje rekomendavo šį klausimą Europos Parlamento plenarinėje sesijoje svarstyti tik po to, kai iš Turkmėnistano gegužės mėnesį grįš speciali Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto delegacija, turinti informuoti Europos Parlamentą apie situaciją šioje šalyje. Taip pat komitetas pritarė Leonido Donskio teiktiems pasiūlymams raginti Turkmėnistaną imtis konkrečių žingsnių žmogaus teisių situacijai gerinti, leisti tarptautinėms organizacijoms apžiūrėti šalies kalėjimus ir kita.