Mažiau nei vienas iš trijų apklaustų europarlamentarų manė, kad „Twitter“ naudingas, o daugeliui buvo sunku įžvelgti jo teikiamą naudą, praneša EUobserver.com.

To priežastis, anot apklausos autorių, egzistuojantis baimės faktorius dėl to, kas nutiks, jei kokia nors „Twitter“ paskelbta žinia sukels neigiamą reakciją.

Parlamentarams taip pat nerimą kelia nuo „Twitter“ ir tinklaraščių neatsiejamas kalbos barjeras. Tačiau nepaisant šios baimės, kas trečias „Twitter“ besinaudojantis ar tinklaraštį rašantis respondentas tam naudoja kitą kalbą, o anglų kalba yra labiausiai paplitęs antrasis pasirinkimas.

Apklausa, kurioje dalyvavo 120 iš 736 europarlamentarų, rodo, kad 34 proc. EP narių naudoja „Twitter“. 2009 metų tokių buvo 21 proc.

Vis dėlto tyrimas atskleidė, kad daugumai parlamentarų „Twitter“ pirmiausiai yra transliavimo mechanizmas, o ne galimybė bendrauti su piliečiais. 75 proc. respondentų teigė, kad didžiausia „Twitter“ nauda – galimybė „tiesiogiai išreikšti nuomonę“, o 25 proc. sakė, kad tai būdas „pradėti dialogą“.

Vienas europarlamentaras kaip didžiausią „Twitter“ privalumą nurodė tai, kad jis „domina žurnalistus“.

Skirstant pagal partijas, šiomis paslaugomis aktyviausiai naudojasi socialistai ir žalieji. 80 proc. iš penkių apklausoje dalyvavusių žaliųjų naudojasi „Twitter“, šiuo socialiniu tinklu naudojosi 42 proc. iš 19 socialistų, 35 proc. iš 20 liberalų. „Twitter“ naudojasi 27 proc. iš 37 Europos liaudies partijos narių.

Per pastaruosius dvejus metus beveik dvigubai išaugo besinaudojančiųjų socialiniais tinklais, dažniausiai – „Facebook“, tačiau dauguma parlamentarų nustojo rašyti tinklaraščius, mat tai užima gerokai daugiau laiko nei „Facebook“ ar „Twitter“. Asmeninį tinklaraštį dabar rašo 29 proc. europarlamentarų, o 2009 metais tokių buvo 40 proc.