„Būtent čia yra pažeidžiamumas“, - sakė pavardės skelbti nenorėjęs pareigūnas. - „Todėl (Europos Komisijos klimato politikos generalinis direktoratas – red. past.) nagrinėja ICT (informacijos ir komunikacijų technologijų – red. past.) sistemas, ir kaip jos veikia“. Pareigūno teigimu, kibernetinių trikdžių elektros ir dujų tiekimo sistemose galimybę analizuoja ir kiti Komisijos padaliniai.

Elektros tinklų kibernetinės atakos kelia daug rūpesčių. 2009 m. kibernetiniai šnipai iš Rusijos ir Kinijos, kaip manoma, įsilaužė į JAV elektros tinklus ir įdiegė programas, kurias aktyvavus, galima sutrikdyti sistemos darbą. JAV žvalgyba teigė esanti susirūpinusi, jog kibernetiniai nusikaltėliai internetu gali perimti elektrinių, atominių elektrinių ar finansinių sistemų kontrolę.

Apie kibernetinių atakų pavojus perspėja ir Fernando Sanchezas-Gomezas, Nacionalinio svarbiausios infrastruktūros apsaugos centro prie Ispanijos vidaus reikalų ministerijos direktorius.

„Internetas yra teroristų įrankis“, - sako jis. - „Turime bendravimą elektroniniais laiškais, pokalbių kanalus, PGP duomenų šifravimą, steganografiją, „Tapestry“. Internetas yra ir baimės skleidimo priemonė, perspėja jis, kaip pavyzdžius paminėdamas psichologinį karą, dezinformaciją, verbavimą ir propagandą, todėl esą didėja tikimybė, kad internetu gali pasinaudoti ir teroristai.

Europos Komisijos energetikos politikos padalinio vadovas Jeanas-Arnoldas Vinois sakė, jog, modernizavus elektros tinklus, atsiras nauji iššūkiai infrastruktūros apsaugai. Nors kasmet internetu pavagiama apie 1 trilijoną dolerių, iki šiol registruotos vos kelios kibernetinio terorizmo bylos, teigė jis.

Be to, nėra aiškaus kibernetinio terorizmo apibrėžimo. Kai kurie specialistai mano, jog toks apibūdinimas turėtų būti griežtai taikomas tik toms atakoms, kurios kelia grėsmę gyvybėms ar nuosavybei ir yra vykdomos politiniais tikslais. Kiti tvirtina, kad reikėtų atsižvelgti ir į motyvaciją, taikinius bei kurstytojišką turinį.

2010 m. balandį ES ministrai paprašė Europos Komisijos (EK) įvertinti, ar reikėtų sukurti centralizuotą agentūrą kovai su kibernetiniais nusikaltimais. Atsakydama į šią užklausą, rugsėjo mėnesį EK pristatė pasiūlymų paketą, kuriame daugiausiai dėmesio buvo skiriama kovai su kenkėjiškomis programomis ir „botnet“ tinklais, taip pat siūloma sustiprinti ENISA, ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą, ir pratęsti jos darbą.