Lygiai taip pat, kaip ir kaimyninėje Rusijoje, kurios sostinėje pirmadienį, kaip įtariama, teroristo susprogdinta bomba nusinešė dešimtis gyvybių, rašo „EUobserver“.

Rusijos pareigūnai mirtiną išpuolį Domodedovo oro uoste iš karto pavadino teroristų darbu, o Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas prisiekė rasti kaltininkus ir sustiprino apsaugą visuose oro uostuose.

Antiteroristinėms priemonėms Rusijos parlamentas neskiria daug dėmesio, todėl teisingumas šioje srityje čia daugiausia įgyvendinamas Europos stebėtojų ar žmogaus teisių teismo pastangomis.

Pačioje ES nuo pat 2001 m. rugsėjo 11 d. JAV sukrėtusių atakų antiteroristinės priemonės buvo nuolat stiprinamos, tačiau iš esmės nebuvo atlikta jokio šių priemonių poveikio vertinimo, kuriame būtų atsižvelgta į jų kainą ir atsirandančius pilietinių laisvių suvaržymus.

„Europos Parlamentas nuolat ragindavo išsamiai įvertinti kovai su terorizmu ES skirtas priemones. Kodėl kitose srityse, pavyzdžiui, transporto ar regioninės politikos, yra normalu įvertinti strategijos rezultatus, tačiau kovos su terorizmu srityje viskas lieka paslaptyje?“, - „EUobserver“ kalbėjo europarlamentarė iš Nyderlandų Sophie in't Veld, kuri rengia parlamento poziciją šiuo klausimu. Pirmoji diskusija šia tema Parlamente turėtų įvykti šiandien.

Įvertinimą, Europos Komisijos atliktą 2010 m. liepą, politikė pavadino nepaprastai kukliu, nes dokumente, anot jos, nebuvo įvardinti jokie rezultatai.

Todėl Europos Parlamentas greičiausiai paragins įkurti nepriklausomą ekspertų tarybą, kurią sudarytų įvairių sričių specialistai: nuo saugumo ir biudžeto ekspertų iki pilietines laisves ginančių NVO atstovų.

„Poveikis daromas ne tik valstybių biudžetams, nemaža dalis išlaidų ir administracinės naštos gula ant oro linijų, bankų, telekomunikacijų kompanijų – visų, iš kurių reikalaujama atitikti antiterorizmo politikos teisinius reikalavimus – pečių. Norime žinoti, ar visa tai iš tiesų reikalinga“, - sakė S. in't Veld.