Europos Komisijos atstovas spaudai Michaelas Karnitschnigas penktadienį sakė „EUobserver“: „Nežinau, ar jį pakvietė Belgija, ar NATO. Galiu pasakyti, kad (EK pirmininkas Jose Manuelis - DELFI) Barroso jo tikrai nekvietė. Uzbekijos pusė pirmoji su mumis susisiekė. Jie inicijavo procesą.“
Anksčiau M. Karnitschnigas yra sakęs: „Mano žiniomis, pirmosios kvietimą išsiuntė NATO ir Belgijos valdžia“.
Tačiau ir NATO nėra linkusi prisiimti atsakomybę. „Kvietimą į Briuselį inicijavo ne NATO“, - sakė jų šaltinis.
Belgija taip pat nusiplovė rankas. „(I. Karimovo – red. past.) vizitas nėra dvišalis. Jis tik lankosi ES ir NATO. Tokio pageidavimo niekada nebuvo, nors neatmesčiau galimybės, kad ateityje (dvišalis – red.past.) vizitas galėtų įvykti“, - sakė Bartas Ouvry, Belgijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
I. Karimovo atvykimas į ES, prisistatančią žmogaus teisių ir demokratijos sargybine, atrodo visiškai netinkamas, nes Uzbekistano vadovas yra laikomas atsakingu už 1500 civilių žmonių išžudymą Andižano mieste 2005 m. I. Karimovo turimą žiauriausio ir neįprasčiausio vadovo pasaulyje reputaciją patvirtina ir 2002 m. organizacijos „Human Rights Watch“ užfiksuotas atvejis, kai kalinys musulmonas buvo išvirtas gyvas viename Uzbekistano kalėjimų.
J. M. Barroso biuras teigia ketinąs uzbekų prezidento paklausti apie žmogaus teisių padėtį. Tačiau visų pirma šio susitikimo metu ES ir NATO siekia susitarti dėl Uzbekistano logistinės pagalbos karui Afganistane, taip pat tikimasi, kad ši šalis padės užtikrinti ES energetinį saugumą.
Su Uzbekistano užsienio reikalų ministerija „EUobserver“ susisiekti nepavyko, tačiau I. Karimovo oficialioje svetainėje rašoma: „Uzbekijos prezidentas Islamas Karimovas sausio 23 dieną išvyko į Briuselį Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso kvietimu“.