Manoma, kad buvęs premjeras, kuris praėjusį mėnesį buvo suimtas Austrijoje dėl kaltinimų korupcija ir netrukus turėtų būti išduotas Kroatijai, galėjo per valstybines įmones surinkti stambias sumas iš privačių kompanijų, o paskui tie pinigai buvo nukreipti į partijos iždą, ir jais finansuotas „lobizmas Briuselyje“.

„Tai nėra vien Kroatijos reikalas. Jei tuometinis ministras pirmininkas neteisėtai naudojosi pinigais, siekdamas paveikti Briuselį, tai toks reikalas, kurį ES ir „Olaf“ turėtų ištirti“, - „EUobserver“ teigė europarlamentaras iš Švedijos Goranas Farmas, vienas iš trijų šį reikalavimą pasirašiusių EP narių.

G. Farmas tikino, kad tai nesukurs „papildomų kliūčių“, šaliai siekiant prisijungti prie ES 2012 m. liepos 1 d.; jo nuomone, tai visiškai įmanoma. „Tai greičiau dar vienas būdas Kroatijai parodyti, kad ji pasirengusi susitvarkyti su sukčiavimu apkaltinto įžymaus žmogaus byla. Jei jie rimtai tirs šią bylą, neturėtų būti jokių problemų (dėl prisijungimo datos)“.