Tokį palyginimą plenarinėje Europos Parlamento sesijoje Strasbūre antradienį išsakė Airijos europarlamentaras Joe Higginsas, dirbantis Europos vieningųjų kairiųjų jungtinėje frakcijoje.
Austrijos europarlamentarė Ulrike Lunacek, priklausanti Žaliųjų frakcijai/Europos laisvajam aljansui, taip pat priminė, kad prieš dvidešimt metų už Lietuvos laisvę kovojo visi jos piliečiai, tarp jų ir gėjai bei lesbietės, todėl esą nesuprantama, kaip gali būti svarstomi tokie draudimai.
„Homoseksualių santykių skatinimo draudimas yra pretekstas pažeisti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) teises toje valstybėje. Ironiška, kad ta valstybė, kuri tik prieš dvidešimt metų nusimetė stalinizmo grandines, dabar kartoja tos sistemos nusikaltimus – neleidžia žmonėms gyventi laisvai, taikiai, pagal savo lytinę tapatybę“, - diskusijoje pareiškė J. Higginsas bei pridūrė, kad iniciatyvos, nukreiptos prieš gėjus ir lesbietes iš tiesų nukreipia dėmesį nuo tikrų problemų, tokių kaip nedarbas ar prasta ekonominė padėtis.
Tuo tarpu Lietuvos atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė airių kolegai pasiūlė neminėti nuorodų į sistemą, kurios neišgyveno. „Nedarykite referencijų į tai, ko neišgyvenote. Sovietų Sąjungos palyginimas su dabartine Lietuva yra tiesiog nesuvokiamas, - teigė europarlamentarė, prieš tai paminėjusi, jog minimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) straipsnis Lietuvos parlamente dar nepriimtas.
Pasiūlė du rezoliucijos variantus
Europos Parlamente yra parengti du rezoliucijų projektai, kuriais reaguojama į „tvarkiečio“ P. Gražulio inicijuotą ir Seime tik pirmąją įstatymo priėmimo stadiją perkopusį įstatymo projektą. Pirmąjį rezoliucijos projektą parengė liberalai ir kairieji, antrąjį - didžiausia konservatoriškų pažiūrų Europos liaudies partijos frakcija.
Pirmojo dokumento formuluotė yra kiek griežtesnė, tiesiogiai raginanti Seimą nepriimti įstatymo, o prezidentę – jį vetuoti, jei bus priimtas. Antrajame dokumente sveikinamas Lietuvos pareigūnų sprendimas peržiūrėti siūlomas pataisas, taip pat pabrėžiama, jog būtina nesikišti į debatus nacionaliniuose parlamentuose.
Panašiai diskusijos dalyviai pasiskirstė ir antradienį vakare vykusiuose debatuose. Liberalai ir kairieji piktinosi, kad minima ATPK pataisa diskriminuos gėjus ir lesbietes, o konservatoriai siūlė pademonstruoti didesnį supratingumą ir pabrėžė, kad teisės aktas dar nėra priimtas.
Homoseksualumas nėra liga
Šiai europarlamentarei pritarė ir kita Nyderlandų politikė Sophia in't Veld, kurios nuomone, toks įstatymas, jeigu būtų priimtas, galėtų turėti neigiamos įtakos gėjų ir lesbiečių teisėms. Austrijos attsovė U. Lunacek pasakojo dalyvavusi Lietuvos sostinėje Vilniuje įvykusiame homoseksualų parade ir siūlė įsivaizduoti, kas nutiktų jo dalyviams ir rėmėjams, jeigu visų jų lauktų baudos.
Maža to, europarlamentaras iš Ispanijos Raülis Romeva i Rueda pabrėžė, kad homoseksualumas nėra psichikos liga, todėl negalima imti ir uždrausti tokių santykių propagavimo motyvuojant vaikų psichikos sveikata.
„Homoseksualumas nebėra laikoma psichikos liga. Antras labai svarbus dalykas, joks patikimas tyrimas neįrodė, kad vaikų švietimas, mokymas apie seksualumą gali paveikti jų orientaciją. Tai yra faktai ir joks įstatymas, jokios nuostatos tam negali prieštarauti“, - aiškino ispanų politikas.
Lenkų atstovė prisiminė ir tautines mažumas
Nepaisant gana aštrios kritikos, Lietuva sulaukė ir dalies europarlamentarų palaikymo. Pavyzdžiui, Maltos atstovas iš Europos liaudies partijos frakcijos Simonas Busuttilas siūlė prisiminti, kad P. Gražulio pataisa nėra priimta ir greičiausiai net nepasieks galutinės įstatymų leidybos stadijos. Pasak jo, Europos Parlamentas neturėtų kištis į nacionalinių parlamentų diskusijas. Jam pritarė ir Lenkijos politikas Konradas Szymańskis.
„Lietuvos įstatymo projektas yra neteisingai išverstas ir dabar jau jį smerkiame, nors jis nepriimtas. Neturėtume kištis į suverenų teisėkūros procesą valstybėje narėje, turėtume labiau pasitikėti Lietuva ir pademonstruoti daugiau supratimo. Turime suprasti, kad Lietuvos parlamento nariai nori apsaugoti vaikus nuo agresyvaus seksualinio turinio pateikimo. Aš manau, kad šioje diskusijoje apie vaikus niekas negalvoja“, - apgailestavo Europos konservatorių ir reformistų atstovas K. Szymańskis.
Tačiau jo kolegė iš katalikiškosios Lenkijos Joanna Katarzyna Skrzydlewska, kalbėdama apie homoseksualų diskriminacijos problemas pareiškė, jog Lietuvoje nėra užtikrinamos ir tautinių mažumų teisės.
„Europos Parlamente mes taip pat žiūrime į tai, kaip traktuojamos nacionalinės mažumos. Lietuvoje joms nesuteikiamos tokios pat teisės lyginant su kitais piliečiais, Lietuva turi įvykdyti tam tikrų standartų reikalavimus, išdėstytus Europos Sąjungos teisės aktuose“, - piktinosi politikė.
EP diskusijas sukėlė P.Gražulio iniciatyva
DELFI primena, kad Seimas P. Gražulio siekiui uždrausti viešą homoseksualių santykių propagavimą yra pritaręs tik po pateikimo. Tam, kad įstatymas įgytų galią, reikia dar dviejų Seimo balsavimų ir prezidentės parašo.
Pagal parlamentaro sumanymą, viešas homoseksualumo propagavimas užtrauktų administracinę baudą nuo 2 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt.
Įstatymo projektą sukritikavo Vyriausybė, prezidentė ir tarptautinės organizacijos. Kritikai teigia, kad taip diskriminuojamos seksualinės mažumos, gali būti apribota jų teisė reikšti savo nuomonę.
Jei kuri nors iš dviejų Europos Parlamente parengtų rezoliucija bus priimta, tai bus antrasis kartas, kai Lietuva tokiu būdu sulauks kritikos dėl galimo seksualinių mažumų diskriminavimo nacionaliniuose teisės aktuose.
2009-ųjų rugsėjį europarlamentarai rezoliucija paragino Lietuvą persvarstyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, draudusį vaikams skleisti informaciją, kuria „propaguojami" homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai. Vėliau šios nuostatos iš įstatymo buvo išbrauktos.
Trečiadienį 18 val. BTV laidoje “Karštas vakaras“: Seimo narys Kazimieras Uoka, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė, politikai ir žmogaus teisių gynėjai.