Kai su vidutinio amžiaus krize susiduria žmogus, paprastai rekomenduojami du keliai. Vienas jų – ieškoti, kaip sumažinti įtampą, atsisakyti alkoholio, pradėti lankyti jogą ir panašiai; kitas – suvokti, kad nebesi jaunas, ir, tai supratus, keisti savo gyvenimą: plėsti interesus, keliauti, ko nors vėl mokytis, išbandyti naują sporto šaką, stebėti, kaip auga vaikai ir anūkai.
Neturėtume gyventi iliuzijomis, mano jis. Nori nenori, Europa turės palikti vietos prie stalo ir Indijai, Kinijai bei kitoms augančioms šalims. Jei 1900 m. Europos gyventojai sudarė 25% pasaulio žmonių, tai, remiantis prognozėmis, 2050 m. jų bus tik 5%, tad natūralu, jog mūsų žemyno įtaka mažėja.
Iš kitos pusės, reikėtų suvokti, jog iš išorinio pasaulio taip pat galime pasimokyti daugybės dalykų, tuo labiau, kai visuotinai sutariama, jog Europos augimo pagrindas – inovacijos ir verslumas. Šioje srityje mus daug ko gali išmokyti tokios šalys kaip Singapūras, Australija ar Jungtinės Valstijos.
Tai nereiškia, kad turime sėdėti ir laukti, sudėję rankas. Greičiau turėtume ruoštis ilgam žygiui, kuris pasauliui pademonstruotų mūsų politinio, ekonominio ir socialinio modelio stiprybę. Europos sveikatos ir socialinės apsaugos modelis yra vienas geriausių – tai taps mūsų koziriu, tikina P. Świeboda, kai kitų kraštų valdžios institucijos pastebės didėjančius savo gyventojų lūkesčius. Be to, turėtume iki galo išnaudoti vieningos rinkos privalumus ir šalinti daugybę dar tebeegzistuojančių tam trukdančių kliūčių.
Turime stiprinti savo esminius bruožus.
Tai reiškia ir tai, kad turime likti ištikimi savo vertybėms bei tobulinti Europos politinę sistemą. Dar daug turime nuveikti, kol bus modernizuota atsiskaitomybės visuomenei sistema. Patrauklus valdymo modelis galėtų tapti patvariausiu ir efektyviausiu Europos įtakos didinimo įrankiu, mano P. Świeboda.