Ar NATO turėtų būti perleistas Europai?

Dabartinė NATO struktūra tampa vis didesne kliūtimi jos tolesnei plėtrai, todėl ją teks peržiūrėti, rašo lenkų „Rzeczpospolita“. Pagrindinė problema ta, kad aiški vizija, pateisinusi JAV ir Europos aljansą Šaltojo karo laikotarpiu, nebeegzistuoja. Dabar sąjungininkai galėtų restruktūrizuoti gynybą taip, kad ji atitiktų bendrą pasaulio tvarkos viziją, pagal kurią JAV, naudodamasi NATO, būtų atsakinga už Vakarų pasaulio saugumą.

Tačiau karas Irake ir Afganistane atskleidė Amerikos strategijos, kai ji vienašališkai naudojasi NATO kaip pagrindiniu Vakarų pasaulio ginklu pasauliniame kare su islamo terorizmu, neveiksnumą, teigia lenkų dienraštis.

Išspręsti sąjungininkų interesų konfliktus būtų galima aktyviai europizuojant NATO ir siekiant ES karinės emancipacijos. JAV pasitraukus iš NATO, atsivertų galimybė augti gera nešančiai Europos hegemonijai, kuri leistų Europai lygia greta su JAV panaudoti savo potencialą atkuriant taiką ir diegiant naują moralę, mano „Rzeczpospolita“.

Augantį tokios vizijos patrauklumą Europoje liudija ir neseniai parengtas Prancūzijos ir Britanijos karinio bendradarbiavimo susitarimas. Vis dėlto, nelabai tikėtina, kad JAV skubiai išeis iš NATO. Pasitraukimas iš tokio lygio struktūros atimtų iš JAV pirmenybę pasaulyje, išjudintų pasaulinę jėgų pusiausvyrą ir sukeltų pavojų Europai, kuriai, jei tektų perimti pasaulio vadovo mantiją, dar reikia laiko tvirtai karinei struktūrai sukurti.

Dabartinę Amerikos hegemoniją pasaulyje palaiko du atraminiai stulpai: Europa ir Japonija, abi priklausančios nuo JAV ekonomikos – tai itin akivaizdžiai parodė skaudūs finansinės krizės padariniai. Be to, JAV tiek Europai, tiek Japonijai teikia ir karinę apsaugą – tokia situacija Vašingtonui leidžia atsargiai daryti įtaką abiejų protežė sprendimams, ypač, užsiminus apie Kinijos ar Rusijos keliamą grėsmę.

Japonams išsikovoti karinę nepriklausomybę neleidžia Japonijos konstitucijos 9 straipsnis, draudžiantis jėga spręsti tarptautinius ginčus ir nustatantis sąlygą, kad šalis negali turėti puolamosios armijos. Tuo tarpu ES karinės autonomijos vystymą efektyviai blokuoja NATO struktūra, kurioje vis dar dominuoja JAV, rašo „Rzeczpospolita“.

Kol NATO išlaikys dabartinį pavidalą ir kol ES karinės pajėgos bus fragmentiškos, Europa negalės tapti lygiaverte JAV ar Rusijos, o tuo labiau Kinijos partnere. Karinės pajėgos vis dar tebėra būtinas užsienio politikos, kokios laikosi Vašingtonas ir Kremlius, komponentas, tik, deja, Briuselio politika kitokia, teigia dienraštis. Įspūdinga stebėti, kaip Rusija, būdama ekonomiškai silpnesnė už ES, sugeba daryti Briuseliui rimtą diplomatinį spaudimą, vos užsiminusi apie savo ginkluotąsias pajėgas ar branduolinį arsenalą.

Neturėdama armijos ir bendros gynybos politikos, Europos Sąjunga privalės laikytis arba Jungtinių Valstijų, arba Rusijos diktuojamo kurso. Ir kol tokia situacija tęsis, įvairios ES šalys narės (taip pat ir Lenkija) toliau ieškos apsaugos už ES ribų, teigia „Rzeczpospolita“.

Europos karinė emancipacija ir „Europos hegemoniją“ palaikančios armijos sukūrimas padalintų Vakarų pasaulį į dvi panašios galios jėgas. Įgyvendinus tokį scenarijų – kai Amerikos jėgai būtų priešpastatoma lygiavertė Europos Sąjungos galia – Vakarų civilizacija turėtų daugiau galimybių išlaikyti savo pozicijas kovoje dėl pirmavimo pasaulyje, teigia lenkų dienraštis.