L.Andrikienė: Lietuva neratifikavo vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo konvencijos

Europos Parlamento (EP) narė, Žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininkė Laima Andrikienė įsitikinusi, kad Lietuvai vertėtų pasekti EP pavyzdžiu, kuris kasmet rengia ataskaitas apie žmogaus teisių padėtį Europoje ir pasaulyje. Jos manymu, jei politikai patys būtų priversti vertinti, ką jie daro, kokius įstatymus priima ir kaip tie įstatymai įgyvendinami, keistųsi jų pačių požiūris į darbą.

Šiemet ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje rengusi europarlamentarė pasidžiaugė, kad šis 200 puslapių dokumentas gavo apie 400 pataisų ir papildymų, tačiau pirmą kartą EP istorijoje už jį balsuojant Užsienio reikalų komitete, nei vienas europarlamentaras nebalsavo prieš. Kitą savaitę ataskaitą tvirtins visas EP.

„Minėtas dokumentas turi priedą, kuriame pateikiami konkretūs atvejai – konkrečios pavardės, valstybės, įkalinti ir nužudyti žmonės, neatlikti tyrimai. Man atrodo, kad tai yra puikus pavyzdys, kaip galėtų elgtis Lietuvos Vyriausybė ir Seimas, vertindamas žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir stengdamasis ją pagerinti.

Lietuvoje Teisingumo ministerija arba Vyriausybė metų pradžioje galėtų Seimui pateikti ataskaitą apie žmogaus padėtį Lietuvoje. Tuomet Seimas galėtų parengti savo pranešimą apie tai, kaip mes visi gyvename. Pranešimas turėtų būti ne apie konvencijas, kurias Lietuva ratifikavo, bet kaip tos konvencijos pas mus įgyvendinamos. Prie šio pranešimo turėtų būti pridėtas priedas su konkrečiais žmogaus teisių pažeidimų atvejais“, - svarstė L. Andrikienė Pasaulinės žmogaus teisių dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta padėtis ir Lietuvoje.

Pranešėja teigė buvusi labai nustebinta, kad Lietuva nėra ratifikavusi Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos. „Maniau, kad bent vaiko teisių srityje Lietuva yra padariusi viską, kas įmanoma. Deja, žinant mūsų kontekstą, mūsų kasdienybę, mūsų diskusijas, ši svarbi konvencija nėra ratifikuota“, - apgailestavo L. Andrikienė.

Anot jos, Europos Sąjungoje (ES) žmogaus teisės buvo svarbios visada. Pagarba žmogaus teisėms, bendrosios vertybėms grindžiamas bendrumas, ji lemia ir tai, kodėl ES kuria aljansą su vienomis šalimis, bet nekuria su kitomis.

„Tačiau nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, dėmesio žmogaus teisėms yra dar daugiau. ES Pagrindinių teisių chartija, kuri yra Lisabonos sutarties dalis, teisiškai privaloma. Taigi pačioje ES, jos viduje, dėmesio žmogaus teisėms neabejotinai daugės, mes tiesiog privalėsime padaryti dalykus, kurie ten surašyti. Žmogaus teisės – viena iš pagrindinių ES užsienio ir saugumo politikos krypčių“, - sakė europarlamentarė.