Tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ pateiktoje peticijoje EK raginama nebetvirtinti GM pasėlių ir įsteigti naują mokslinę instituciją, kuri ištirtų galimą GM augalų poveikį ir nustatytų atitinkamus reglamentus.

Peticiją organizatoriai ėmėsi rengti po to, kai šių metų kovą EK priėmė sprendimą įteisinti pirmąją per 12 metų ES GM kultūrą „Amflora“ bulves.

„Daugiau nei milijonas europiečių Sąjungai pateikė demokratijos išbandymą – ar ES atsižvelgs į savo piliečių nuogąstavimus dėl GM pasėlių ir maisto, ar palaikys GM technologijas kontroliuojančius chemijos pramonės lobistus?“, - Reuters sakė „Greenpeace“ vadovas Europos Sąjungoje Jorgo Rissas.

„Kol nepriklausomi ekspertai neištirs GM produktų saugumo, bet kokie patvirtinimai turėtų būti sustabdyti“, - pridūrė jis.

Kas leidžia, kas baudžia

Pagal bendros ES rinkos principą dabar ES valstybės narės gali uždrausti tik genetiškai modifikuotų javų auginimą griežtomis sąlygomis, galiojančiomis visame 27-ių šalių bloke.
Austrija, Vengrija, Prancūzija, Vokietija, Graikija ir Liuksemburgas ėmėsi saugumo priemonių ir uždraudė auginti savo teritorijoje genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810.

J.Rissas
Daugiau nei milijonas europiečių Sąjungai pateikė demokratijos išbandymą – ar ES atsižvelgs į savo piliečių nuogąstavimus dėl GM pasėlių ir maisto, ar palaikys GM technologijas kontroliuojančius chemijos pramonės lobistus
Austrija, Liuksemburgas ir Vengrija pranešė EK apie sprendimą uždrausti genetiškai modifikuotų „Amflora“ bulvių auginimą, o Lenkijoje draudžiama pardavinėti genetiškai modifikuotas sėklas. Bulgarai žada didžiules pinigines baudas už bet kokių genetiškai modifikuotų augalų auginimą.

Sutarta dėl peticijų taisyklių

Tik šį pirmadienį Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos atstovai pasiekė galutinį susitarimą dėl piliečių iniciatyvos teisės įgyvendinimo. Po metų ne mažiau kaip 1 mln. piliečių iš bent septynių valstybių narių galės reikalauti EK priimti naujus ar pakeisti egzistuojančius ES teisės aktus.

Pagal pasiektą susitarimą EK privalės svarstyti siūlymą dėl teisės akto, jei milijonas parašų bus surinkta bent ketvirtadalyje ES šalių. Naujos taisyklės įpareigoja EK parengti lengvai suprantamą žinyną iniciatyvų organizatoriams ir įsteigti kontaktinį centrą. EK taip pat privalės deramai užtikrinti milijoną parašų surinkusių iniciatyvų viešą svarstymą ir tolesnį nagrinėjimą.

ES institucijoms pavyko pasiekti kompromisą dėl pasirašančiųjų asmens duomenų autentiškumo patikrinimo. Kadangi skirtingose valstybėse taikoma skirtinga praktika, sutarta šį klausimą palikti spręsti valstybėms narėms. Joms taip pat suteikta lankstumo pasirenkant, kokių asmens duomenų bus reikalaujama. Siekdami supaprastinti parašų rinkimą, europarlamentarai reikalavo, kad būtų nurodoma kuo mažiau asmens duomenų.

EP Konstitucinių reikalų komitetas dėl bendro teksto balsuos gruodžio 13 d., o visas Parlamentas — gruodžio 16 d. sesijos metu Strasbūre. Valstybėms narėms atstovaujanti Taryba planuoja naujoms taisyklėms pritarti iki metų pabaigos. ES šalyse reglamentas į nacionalinę teisę turės būti perkeltas per vienerius metus. Jį atnaujinti numatyta po trijų metų.