„Tokie pareiškimai nepadės“, - duodamas interviu televizijos kanalui „Bloomberg“ A.Merkel pastabas pakomentavo R.Prodi. „Būtų išmintinga pareikšti, kad bankai turėtų pasidalinti neetiško elgesio naštą, tačiau tam dabar netinkamas laikas. Pateikiant tokius teiginius, būtina pateikti visus techninius reikalavimus, nes kitaip žmonės prisigalvos nebūtų problemų“.

Airijai paskelbus, kad šalis paprašė tarptautinės paramos, ir A.Merkel įspėjus apie „nepaprastai rimtą“ euro padėtį, lapkričio 23 d. euro vertė nukrito 1,3 proc. iki 1.34 JAV dolerio. Europos vadinamųjų periferinių šalių įsiskolinimų išlaidos išaugo dėl plintančios regionų skolų krizės. Ispanijos obligacijų vertė Vokietijos obligacijų atžvilgiu vakar pasiekė rekordines aukštumas per visą euro egzistavimą

A.Merkel primygtinai siūlo, kad po 2013 m. išnaudojus 750 mlrd. eurų vertės gelbėjimo fondo lėšas, obligacijų savininkai pasidalintų visas finansines išlaidas, skirtas skolų problemų turinčioms regiono valstybėms. Tokie A.Merkel pareiškimai, anot buvusio Italijos ministro pirmininko R.Prodi, sudaro įspūdį, kad „vokiečiai yra euro aukos arba kankiniai, tačiau tai nėra tiesa“. „Iki euro įvedimo, Vokietija pertekliaus nejautė, o dabar šalis turi fantastišką, milžinišką perteklių“.

Solidarumas

Bendrovių vadovų susitikime Berlyne dalyvavusi A.Merkel sakė, kad, siekdama padėti išsaugoti bendrą Europos valiutą, Vokietija pasirengusi „veikti vieningai“. Vokietijai reikia „tvirto euro“, sakė ji, siūlydama ilgalaikio saugaus tinklo plano sukūrimą nuo 2013 m. bet kokios ES šalies įsiskolinimo atveju.

„Airija tapo pirmąja šalimi, kuriai bus suteikta parama iš Europos centrinio banko ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF). Paramos dydis gali kisti, atsižvelgiant į būtinybę atkurti pasitikėjimą euru“, - lapkričio 24 d. Paryžiuje sakė „Deutsche Bundesbank“ prezidentas Axelis Weberis. Vakar Vokietijos finansų ministerija pranešė nesvarstanti galimybės praplėsti EFSF, nes, anot A.Weberio, fondas turi pakankamai lėšų.