Europos Taryba siūlo ES biudžeto išlaidas, palyginti su 2010 metais, padidinti 2,91 procentais. Europos Parlamento vadovas Jerzy Buzekas siūlymą nedidinti išlaidų didesniu mastu yra pavadinęs „antieuropietišku“. Prieš kelis savaites Europos Parlamento (EP) ir Tarybos taikinimo komitetui nepavyko susitarti dėl bendro 2011 metų biudžeto teksto.
Visgi J.Buzekas teigia, kad EP galėtų sutikti kompromisiniu ES biudžeto augimu 2,91 procento, vietoje prašytų 6,19 procentų. Tačiau, jis prideda, tai turi savo kainą: reikia suteikti daugiau galių Parlamentui.
Rezoliucijos, dėl kurio šiandien balsuoja EP, projekte numatyta, kad EP pritartų „kompromisiniam“ 2,91 procento augančiam biudžetui, bet tam Europos Komisija ir Taryba turi išpildyti jo sąlygas. Parlamentas ir Tarybos kvalifikuota balsų dauguma turi apsispręsti įdiegti daugiau lankstumo į ES biudžetą, kas turėtų sudaryti sąlygas, anot EP, „tinkamai“ finansuoti politikos sritis, susijusias su naujomis pagal Lisabonos sutartį suteikiamomis kompetencijos sritimis ir su projektu „Europa 2020“.
Be to, EK turi įsipareigoti iki 2011 metų liepos 1 dienos pateikti pasiūlymus dėl „naujų ES nuosavų išteklių“, kitaip tariant, siūlymus galbūt mažinti valstybių indėlius ir įvesti tiesioginius ES mokesčius, o Taryba turi įsipareigoti aptarti šiuos pasiūlymus su EP.
Trečias EP reikalavimas yra tai, kad visos trys šalys, EP, EK ir Taryba, turi susitarti dėl bendradarbiavimo būdo, kuris leistų EP dalyvauti derybose dėl būsimos daugiametės ES finansinės programos, leistų europarlamentarams prieiti prie strateginių dokumentų ir Parlamento nariams dalyvauti susijusiuose posėdžiuose.
Pasak portalo gfsnews.com, antradienio vakarą Europos Parlamentas atsisakė pakeisti savo poziciją dėl 2011 metų Europos Sąjungos biudžeto. Antradienio plenarinėje sesijoje europarlamentarai patvirtino, kad išlaiko „tvirtą ir vieningą poziciją“ dėl biudžeto, praėjusią savaitę sužlugus deryboms su Europos Taryba.
„Parlamentas dabar yra išbandomas. Daugiau nebėra sprendžiamas pinigų klausimas, o sprendžiama, kuria kryptimi toliau keliaus Europos Sąjunga. Sprendžiamas klausimas apie Europos Parlamento teises“, - gfsnews.com teigė Martinas Schulzas, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pirmininkas, Vokietijoje išrinktas EP narys. Jo teigimu, Europos Parlamentas yra suburtas tam, kad užsiimtų ES ir jos biudžeto reikalais.
„O dabar vietinės vyriausybės nori mus kontroliuoti. Viskas turi būti atvirkščiai“, - tvirtino M.Schulzas.
Paplojo
Naujienų portalo europolitics.info teigimu, EK pirmininkas Josė Manuelis Barroso įsipareigojo pristatyti naują ES biudžeto juodraštį iki gruodžio 1 dienos, o „nuosavų išteklių“ siūlymus iki kitų metų birželio pabaigos bei pažadėjo šioje srityje konsultuotis su EP. Be to, ES pirmininkaujančios Belgijos migracijos ir prieglobsčio politikos valstybės sekretorius Melchioras Watheletas, antradienį kalbėdamas EP sesijoje Strasbūre, užtikrino, kad Taryba atsižvelgs į EP poziciją, ypač dėl didesnio ES biudžeto lankstumo.
Tačiau, pasak M.Watheleto, lanksčiai į biudžetą būtų žvelgiama tik jeigu tai būtų fiskaline (mokestine) prasme neutralu ir jeigu jau būtų išnaudotos visos galimybės dėl lėšų perkėlimo iš kitur. Šias naujienas europarlamentarai sutiko itin šiltai, jie nepagailėjo ovacijų po J.M.Barroso kalbos. Naujų „nuosavų išteklių“ idėja, šio portalo teigimu, Berlynas ir Paryžius tvirtai atmetė praėjusį mėnesį. Portalo euobserver.com cituojama Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad yra „nusiteikusi prieš ES mokesčio įvedimą“.
ES finansų priežiūra pavojuje
Aklavietėje atsidūrusios derybos dėl kitų metų ES biudžeto, pasak gfsnews.com, kelia nerimą dėl naujai steigiamų Europos bankininkystės institucijos (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) finansavimo. Šios institucijos, besimokant iš pasaulį ištikusios finansų krizės, turi būti įsteigtos nuo 2011 metų pradžios. Jų paskirtis - griežtinti Europos finansų priežiūrą.
Pasak Europos Komisijos tvirtinimo gfsnews.com, nesugebėjimas susitarti dėl ES biudžeto greičiausiai turės įtakos šių institucijų galimybėms dirbti, įdarbinti specialistų, jiems keliauti.
Keturiasdešimt procentų iš planuojamų 40 milijonų eurų šioms agentūroms turi ateiti per ES fondus, 60 procentų iš ES narių įnašų. Jeigu EP ir Europos Taryba nesusitars, Sąjunga turės gyventi iš tokio paties biudžeto kaip 2010 metais, o jame pinigų šioms institucijoms numatyta nebuvo.
Pasak Sharon Bowles, EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkės, Jungtinėje Karalystėje išrinktos EP narės, šių steigiamų ES finansų priežiūros institucijų vaidmenis kurį laiką, kol bus išspręstas biudžeto klausimas, bus galima „perleisti“ vietinėms ES narių finansų priežiūros institucijoms.
„Tam tikra prasme, dalis darbuotojų bus naudojami iš šalies, bet tai nebus padėtis, dėl kurios Jungtinė Karalystė labai nusimintų“, - sakė ji.