Nėštumas, gimdymas, naujagimio maitinimas ir priežiūra yra vienas sunkiausių ir atsakingiausių tarpsnių moters gyvenime. Jis pareikalauja daug fizinių ir dvasinių jėgų, tačiau yra prasmingiausias naujos gyvybės atsiradimo požiūriu. Todėl būtina moterims šiuo laikotarpiu užtikrinti kuo geriausias sąlygas šventai motinystės pareigai vykdyti. EP po audringų diskusijų pasiūlė prailginti minimalias nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 14 iki 20 savaičių. Parlamentarų nuomone, tai padėtų mamoms skirti daugiau laiko vaiko priežiūrai bei geriau atstatyti savo jėgas po gimdymo.
Lietuvoje nėštumo ir gimdymo atostogos pailgėtų dviem savaitėmis. Nepamirštos ir tos mamos, kurioms dėl negalios, ankstyvo ar komplikuoto gimdymo, susilaukusios ne vieno vaiko patiria daugiau rūpesčių. Joms siūloma papildomai skirti aštuonias savaites atostogų. Tai šešiomis savaitėmis ilgiau, negu šiuo metu numatyta Lietuvoje. Labai svarbu, kad šiuo atsakingu moters ir vaiko gyvenimo laikotarpiu šalia galėtų būti ir tėvas. Numatoma suteikti teisę tėvams į dviejų savaičių apmokamas atostogas. Lietuvoje tėvai jau nuo 2006 m. turi galimybę mėnesį pabūti kartu su šeima.
Motinystė neturėtų kenkti moters profesinei karjerai. Valstybė ir darbdaviai privalo pasirūpinti, kad motinos turėtų papildomas darbo garantijas. Reikia siekti, kad moterys nebūtų diskriminuojamos priimant į darbą ar darbe vien dėl to, kad gali gimdyti ir dėl to laikinai nedirbti. Verslas turėtų solidariai prisiimti motinystės kaštus, kurie su kaupu atsipirks darbuotojų motyvacija.
Pasiūlymuose numatoma per nėštumo ir gimdymo atostogas drausti atleisti arba rengtis moters atleidimui, jei nėra ypatingų įstatymuose numatytų aplinkybių. Po atostogų dar 6 mėnesius draudžiama be raštiško pagrindimo atleisti iš darbo. Moteris turi teisę grįžti į savo darbą ar lygiavertes pareigas ne mažiau palankiomis sąlygomis bei prašyti darbdavio pakeisti darbo laiką ir pobūdį atsižvelgiant į naują šeimos padėtį, o darbdavys privalo svarstyti tokį prašymą. Tai reiškia, jog darbdaviai įpareigojami sudaryti į darbą grįžtančioms motinomis kuo palankesnes sąlygas išlaikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Tačiau labai dažnai moteris negali grįžti į darbą, jei nėra kam patikėti kūdikio priežiūros. Deja, vaikų darželių trūksta, auklės brangios, ne visada gali pagelbėti ir artimieji. EP atkreipia dėmesį, jog geriausiai problemą gali padėti spręsti vaikų priežiūros infrastruktūros plėtra. Šalys narės turėtų užtikrinti, jog vaikų priežiūros paslaugos būtų teikiamos ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir ne mažiau kaip 33 proc. vaikų iki trijų metų. Lietuvai tai būtų nemažas iššūkis, kadangi poreikis vaikų priežiūrai yra ženkliai didesnis už galimybes. Šiuo metu darželius lanko tik beveik kas antras vaikas iki 6 metų. Jeigu būtų pritarta visiems pasiūlymams, šalys narės turėtų per du metus atitinkamai pakeisti savo nacionalinius įstatymus ir pagerinti motinystės apsaugą.
Taigi, Europa susirūpino motinystės apsauga. O kaip yra Lietuvoje? Deja, tendencijos priešingos. Sumažintos motinystės išmokos, atsisakyta papildomai mokėti motinystės pašalpas už dvynukus ir trynukus, įvesta daugiau įvairių apribojimų. Akivaizdu, jog taupoma ne tik pensininkų, bedarbių, vaikų, bet ir mamų sąskaita. Ar tai skatins gimstamumą ir gerins sąlygas motinystei? Vargu. Nesinorėtų, kad lietuvės gimdyti ir auginti savo vaikų vyktų į kitas Europos Sąjungos valstybes. Pati Lietuva turėtų pasirūpinti savo mamomis ir vaikais. Tai mums aiškiai primena EP priimti sprendimai.