Posėdžio pradžioje EP pirmininkas Jerzy Buzek apgailestavo, kad nepavyko susitarti dėl kitų metų biudžeto. Jis pabrėžė, jog reikalaudamas didesnių savo teisių pripažinimo Parlamentas nesiekia peržengti Lisabonos sutartyje numatytų kompetencijų, skelbiama EP Informacijos biuro Lietuvoje pranešime.

Informavęs, jog „pastarosiomis dienomis įvyko teigiamų poslinkių“, o Europos Komisija gruodžio 1 d. pateiks naują kitų metų biudžeto projektą, J. Buzek išreiškė viltį, jog susitarimo nebereikės ilgai laukti.

Europos liaudies partijos lyderis Joseph Daul (Prancūzija) pažymėjo, jog EP nesiekia kovoti dėl valdžios, bet nori ateityje užtikrinti finansavimą svarbioms sritims, tokioms kaip mokslas, švietimas bei socialinės programos. EP narys priminė, jog dar 2006 m. buvo sutarta persvarstyti nuosavų išteklių sistemą, ir teigė, jog jo frakcija pritaria siūlymui mažinti ES valstybių įnašus.

Socialistų ir demokratų lyderis Martin Schulz (Vokietija) nuogąstavo, jog Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovai gali būti sudarę naują sandėrį dėl biudžeto. Europarlamentaras neigiamai įvertino tendencijas siekti siaurų savo valstybių interesų ir siūlė po to „nesistebėti, kad Europa vertinama skeptiškai“. M. Schulz pridūrė, jog kalbama ne apie pinigus, o apie ES sutartyje įtvirtintas Parlamento biudžeto vykdymo teises. „Arba dėl to sutariame, arba netvirtiname biudžeto“, – pareiškė EP narys.

Priminęs, jog Parlamentas pasirengęs sutikti su Tarybos siūloma biudžeto apimtimi, Liberalų ir demokratų aljanso atstovas Guy Verhofstadt (Belgija) ragino rasti konsensą dėl biudžeto lankstumo bei nuosavųjų išteklių sistemos reformos, kad būtų galima toliau finansuoti gyvybiškai svarbias sritis. „Jei nieko nekeisime – už viską turės mokėti valstybės ir piliečiai“, – pridūrė EP narys.

„Kalbame ne tik apie pinigus, bet apie pačios ES idėją“, – sakė Žaliųjų lyderis Daniel Cohn-Bendit (Prancūzija). Jo teigimu, jei norime, kad ES padėtų išspręsti mūsų problemas, turime jai skirti lėšų ir reformuoti jos biudžeto šaltinius – mažinti valstybių indėlius ir galbūt įvesti ES mokesčius. „Patvirtinsime biudžetą tik tuomet, kai bus pritarta mūsų reikalavimams“, – sakė europarlamentaras ir pridūrė, jog tam gali prireikti keleto mėnesių.

Europos konservatorių ir reformistų atstovas Lajos Bokros (Vengrija) teigė, jog „atsakomybė tenka abiem pusėms“, o Parlamentas neturėtų versti vyriausybių krizės metu prisiimti ilgalaikių politinių įsipareigojimų. EP narys siūlė sutarti dėl kompromiso ir „daugiau nebereikalauti jokių politinių deklaracijų“.

„Būtų gėda, jei nesusitartume iki šių metų pabaigos“, – pridūrė europarlamentaras.

Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Lothar Bisky (Vokietija) ragino vyriausybes „pagalvoti apie žmones“ ir vadovautis Europos interesais bei solidarumu, o ne „nacionaliniu egoizmu“. „Derybos žlugo dėl EP siekio įgyti galių, net jei jos nenumatytos Lisabonos sutartyje“, – teigė Laisvės ir demokratijos Europos frakcijos atstovė Marta Andreasen (Jungtinė Karalystė). Ji pavadino šį faktą „gera žinia britų mokesčių mokėtojams“. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausanti EP narė Angelika Werthmann (Austrija) pažymėjo, jog pagal Lisabonos sutartį EP reikalavimai yra visiškai teisėti.

ES pirmininkaujančios Belgijos migracijos ir prieglobsčio politikos valstybės sekretoriaus Melchior Wathelet teigimu, nesugebėjimas susitarti dėl biudžeto ne tik neigiamai paveiktų ES įvaizdį, bet ir nulemtų mažesnį konkrečių ES programų finansavimą. Prelegentas pridūrė, jog šiuo metu „Taryba negali prisiimti papildomų politinių įsipareigojimų“, tačiau ateityje būtų galima apie tai diskutuoti.

„ES biudžetas yra būtina augimo užtikrinimo priemonė [...] Tai biudžetas ne Briuseliui, o ES piliečiams“, – kalbėjo Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso. Jis teigė, kad „Komisija yra atvira visiems konstruktyviems pasiūlymams“, kurie leistų pasiekti susitarimą. „Mes pasirengę prijungti prie susitarimo deklaraciją, jei ji padėtų tą susitarimą pasiekti“, – informavo Komisijos pirmininkas. Jis taip pat pažadėjo kitąmet pateikti konkrečius siūlymus dėl ES nuosavų išteklių reformos ir konsultuotis su Parlamentu.