Varšuva ypatingai pasipiktino spalio mėnesį, kai Berlynas ir Paryžius paskelbė dvišalį pasiūlymą, nors buvo planuota, kad jis bus trišalis. Lenkijos teigimu, šis pasiūlymas neišlygina dabartinio disbalanso.
Tiesioginės išmokos ūkininkams iš naujų ES narių labiausiai susiję su ūkio dydžiu, tuo tarpu senųjų narių penkioliktuko gaunamos lėšos skaičiuojamos pagal labai sudėtingą sistemą, į kurią įtraukiami ir istoriniai žemės ūkio gamybos duomenys ar derlingumas. Dėl tokios sistemos visose narėse tiesioginės išmokos yra itin netolygios.

„Deja, tai, ką pasiūlė Vokietija ir Prancūzija, tėra tik kosmetiniai pakeitimai. (...) Jie neturi nieko bendra su istorinių išmokų panaikinimu“, - sakė Marekas Sawickis iš Lenkijos valstiečių partijos.
Lenkų politikas siūlo mažinti tiesiogines išmokas, bet didinti finansavimą BŽŪP „kaimo plėtros“ mechanizmui.

„Ūkininkai, kurių 60–70% visų pajamų sudaro tiesioginės išmokos, yra nesuinteresuoti modernizuoti ir vystyti savo ūkius“, - sakė jis. - „Europos politikai, kurie reikalaus išlaikyti šias tiesiogines išmokas, atves Europą į stagnaciją, ir ji praras konkurencingumą“.

M. Sawickis teigia palaikantis vidutinį variantą, kurį kitą savaitę Komisija paskelbs savo komunikate. Toks pasiūlymas numato, kad visi ūkininkai galėtų gauti minimalias paramos išmokas, kurios skirsis priklausomai nuo šalies, o prie jų dar būtų teikiamos išmokos, priklausančios nuo vykdomų aplinkos apsaugos priemonių. Dar bus diskutuojama dėl tokių kintamų kriterijų kaip įvairioms šalims būdingi skirtingi kaštai, nevienoda perkamoji galia ir nedarbingumo lygis.

Jungtinė Karalystė ir Švedija siekia apskritai sumažinti ES žemės ūkiui skiriamą finansavimą, Vokietija norėtų, kad jis nebūtų didinamas, o Lenkija bei Prancūzija griežtai priešinasi jo mažinimui.