„Airija artėja prie naujos finansinės krizės“, skelbia „Frankfurter Rundschau“. „Širdį draskančio antrojo euro krizės veiksmo priedainį užvedė Wolfgangas Schäuble“, rašo „Berliner Zeitung“. Vokietijos finansų ministras mano, kad tokiu atveju, jei euro zonos šalims teks gelbėti vieną iš jų, už tai turėtų mokėti obligacijų savininkai. „Iki šiol jie manė, kad euro zona pati mokės už savo šalis nares. (...) Tačiau dabar, matydami, kad rizika jiems didėja, jie pradėjo reikalauti aukštesnių palūkanų“, Europos centrinio banko valdybos narį, teigiantį, jog „Vokietijos planas neišvengiamai sukels spekuliacijas, kurios pagilins krizę“, cituoja dienraštis.
„Augančių palūkanų banga gali priversti Airiją ir Portugaliją prašyti Europos pagalbos“, teigia Portugalijos „Diário de Notícias“. „ES rengiasi padėti Airijai, kurios palūkanų norma viršijo 9%. Jei rinkos nenurims, Portugalija bus kita šalis, kuriai prireiks pagalbos“.
„ES teigia, jog yra pasiruošusi gelbėti Airiją“, skelbia „La Vanguardia“ antraštė. Laikraštis rašo, kad „Ispanija susidūrė su beprecedenčiu rizikos lygiu“. G20 susitikime Seule José Manuelis Barroso pareiškė, jog viskas paruošta Airijos gelbėjimui, „jei toks poreikis atsirastų“, tačiau Europos Komisijos pareiškimas, kuriuo norėta nuraminti rinkas, tik „sukėlė tolesnes spekuliacijas“. Vis dėlto, lyginant su Graikijos atveju, dabar viskas šiek tiek kitaip, kai Europa turi Finansinio stabilumo fondą, rašo „La Vanguardia“. Norint sustabdyti krizę, patikimiausia strategija būtų, jei „Prancūzija ir Vokietija nuramintų investuotojus“, teigia investicinės kompanijos „Ahorro Capital“ ekspertė Virginia Romero.
„Visa tai – didžiulis nesusipratimas“, tikina „Financial Times Deutschland“. Dienraštis teigia, kad „įprastas politikų elgesys labai skiriasi nuo investuotojų elgesio“. Politikai, ypač Europoje, veikia sraigės greičiu, priiminėdami kompromisus ir sprendimus dauguma balsų, tuo tarpu finansų pasaulis laukia greitos reakcijos ir patikimos informacijos, kuria jie galėtų pagrįsti savo sprendimus. Laikraščio teigimu, Graikijos krizę visos euro zonos krize pavertė būtent politinės reakcijos lėtumas.
Dubline laikas bėga dar greičiau. Itin daug komentarų sulaukusiame „Irish Times“ straipsnyje ekonomistas Morganas Kelly nedviprasmiškai pareiškė: „Airijos valstybė yra nemoki: jos skolos gerokai viršija realias galimybes jas atiduoti“. Tačiau blogiausia dar ateityje, nes Airijos ekonomikos tragedija sudaryta iš dviejų veiksmų.
Pirmajame vyriausybė Airijos bankams suteikė 70 mlrd. eurų injekciją, kuriai, M. Kelly teigimu, per artimiausius šešerius su puse metų bus sunaudotas „kiekvienas jūsų sumokėto pajamų mokesčio centas“. Antrasis veiksmas prasidės nuo nekilnojamojo turto įmokų krizės, kuri jau artėja.
„Žmonės imasi neįtikėtinų priemonių, kad pajėgtų sumokėti įmokas už savo būstus – neapmoka kitų sąskaitų, skolinasi didžiules sumas iš savo tėvų“.