Pabrėžtina pirmiausia tai, kad šioje Europos komisaro pristatytoje ES strategijoje oficialiu lygmeniu pripažįstama, jog ES energetikos ūkyje situacija yra prasta, kad, lyginant su įprastinių prekių judėjimu, energijos rinka yra uždara, fragmentuota, nėra realių galimybių rinktis, nėra sąlygų sąžiningai konkurencijai užtikrinti.
Teigiamai vertinu tai, kad šįkart Europos Komisija pradeda kalbą konkrečiai - išgirstame, kad į energetikos infrastruktūros stiprinimą įsipareigojama investuoti 1,4 trilijono eurų.
Pažymėtina, kad pristatydamas strategiją komisaras p. G.Otingeris neišskyrė Baltijos regiono. O mūsų energetinės izoliacijos problema yra žinoma ir ES energetikos darbotvarkėje yra viena iš prioritetinių. Tad galime tikėtis spartesnio ir sklandesnio Lietuvos energetinių (dujų ir elektros) jungčių su Lenkija ir Švedija finansavimo, kai tik naujoji strategija įsigalios.
Apskritai, G.Otingerio pristatytame strategijos dokumente galima įžvelgti atsargų Komisijos požiūrį į atominę energetiką. Jame siūloma iš naujo atvirai ir objektyviai vertinti šią energetikos rūšį. Teigiama, kad aktyvėjant suinteresuotumui atomine energetika ES ir pasauliniu mastu, reikia saugumo reikalavimus taikyti itin griežtai ir plėtoti ateities atominės energetikos ITER projektą. Šiuo projektu, apie kurį Lietuvoje nėra plačiai diskutuojama, siekiama išvystyti visiškai naują branduolinės energetikos technologiją, kuri leistų turėti aplinkai nekenkiantį, ir praktiškai neišsenkantį elektros energijos šaltinį. Branduolinė ateities technologija ITER taip pat žada išspręsti ir dabar egzistuojančią radioaktyviųjų atliekų kaupimosi problemą.
EK rekomenduos Lietuvai energijos rūšis
Lietuvos planai statyti atominę elektrinę turi būti įvertinti atsižvelgiant į Europos Komisijos ketinimą valstybėms narėms siūlyti joms rekomenduojamus energijos rūšių derinius, kurie būtų parinkti ir pagal kiekvienos šalies geografines ir ekonomines ypatybes. Būsimosiose rekomendacijose turėtų būti numatyta, kokiais būdais ir kokią dalį energijos gaminti. EK rekomendacijos gali būti susijusios ir su europiniu finansavimu. O tai gali reikšti, kad nebus finansuojami tie projektai, kurie nesutaps su EK rekomenduojamu energijos rūšių deriniu.
Tarp pagrindinių siūlomos ES energetikos strategijos akcentų yra tikslas reformuoti Europos energetikos sektorių siekiant mažinti aplinkos teršimą, priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti efektyvesnį energijos naudojimą. Teigiama, kad nuo to, kaip pavyks išspręsti šiuos klausimus, žymiu mastu priklausys visos ES ekonomikos būklė ir užsienio politikos sėkmė.
Kai keliami tokie tikslai, žymi dalis problemos svorio atitenka naujoviškai atsinaujinančių šaltinių energetikai. Juolab, kad pati Komisija konstatuoja, jog energijos efektyvumo srityje bei panaudojant atsinaujinančius šaltinius progresuojama per lėtai. Todėl – tuo esu įsitikinęs - ir energijos infrastruktūrai stiprinti, ir energijos efektyvumui gerinti jau dabar turi būti užtikrinti atitinkami finansavimo šaltiniai. Šiuo metu energijos vartojimo efektyvumo skatinimo planai (pavyzdžiui, pastatų renovavimas) nėra įgyvendinami pakankamai greitai, todėl papildomas finansavimas, tikiu, padėtų pasiekti labiau apčiuopiamų rezultatų.
Kiekviena šalis nuspręs, kokių priemonių imtis
Džiugina dar kartą komisaro aiškiai išsakyta kritika toms šalims narėms, kurios, siekdamos savo egocentriškų interesų, sudaro dvišalius susitarimus, nepaiso bendros išorės energetikos politikos ir taip silpnina visos ES kolektyvinę derybinę poziciją. Tokia kritika rodo, kad pamažu einama link naujos energetikos politikos praktikos, kurioje su energetinių resursų tiekėjais kalbamasi ne pavieniui. Kaip žinome, dėl derybinių pozicijų ir alternatyvių energijos tiekimo šaltinių nebuvimo ypač nukenčia mažosios šalys, tarp jų ir Lietuva.
Manau, kad lapkričio 10 d. pristatytos naujosios strategijos reikšmė yra labai didelė. Ir apskritai, vertinant ES politiką energetikos srityje, dabar vykstantys pokyčiai - nauji ir ryškūs. Tai yra savalaikis ir ambicingas reagavimas į šiuolaikinius iššūkius - augantį energijos poreikį, klimato kaitą, didėjančią priklausomybę nuo energijos tiekėjų.
Paminėtina, kad dokumentas netrukus po jo pristatymo Europos Parlamente sulaukė ir kritikos. Kai kurių kolegų nuomone, projekte nėra numatyta tam tikrų saugiklių: kaip bus užtikrinamas energijos vartojimo mažinimas, kaip garantuojamos vartotojų teisės ir pan. Priekaištaujama, kad nėra numatyta ir aiškaus mechanizmo, kaip bus kontroliuojama, ar šalys narės laikosi įsipareigojimo pasiekti 20 proc. efektyvesnį energijos vartojimą, nes nuo to žymiu mastu priklauso ir visos ES ekonomikos konkurencingumas ateityje.