Europos Komisija įvardino, kokios šalys arčiausiai ES slenksčio

Europos Komisija pristatė 2010–2011 m. Europos Sąjungos (ES) plėtros strategiją, kurioje teigia, kad sėkmingai plėsdamasi ir gerindama viešąją nuomonę apie ES, Sąjunga geriau susidoros su kelią užkertančiais iššūkiais, praneša „EurActiv“. Kroatija, Turkija, Makedonija ir Islandija ataskaitoje čia įvardijamos kaip „šalys kandidatės“, o Serbija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas laikomos „potencialiomis kandidatėmis“.

Nuo derybų pradžios 2005 m. Kroatija daro stabilią pažangą, teigiama ataskaitoje, nes liko neaptarti tik keli derybiniai skyriai. Šiuo metu derybos vyksta dėl šalies teismų sistemos, pagrindinių teisių apsaugos, kovos su korupcija, mažumų apsaugos bei bendradarbiavimo su buvusios Jugoslavijos tarptautiniu karo tribunolu.

Makedonijos pažangą stabdo vis dar neišspręsta problema dėl jos pavadinimo: nors visos kitos ES šalys pripažįsta, kad „Makedonija“ yra šalies oficialus pavadinimas, su tuo nesutinka graikai, nes lygiai taip pat vadinasi viena iš Graikijos provincijų. Makedonijos ir Graikijos deryboms šiuo klausimo tarpininkauja Jungtinės Tautos, tačiau nieko konkretaus dar nepasiekta.

Pagrindinė Juodkalnijos bėda – plačiai įsigalėjusi korupcija, teigiama Komisijos ataskaitoje. Kita rimta problema – organizuotas nusikalstamumas, ypač pinigų plovimo ir narkotikų kontrabandos srityse, o teisinė sistema yra silpna ir prastai koordinuojama.

Albanijoje, kurioje nuo 2009 m. birželio tęsiasi politinė krizė, normaliai nefunkcionuoja institucijos, nėra pakankamos vyriausybės kontrolės, o politinis dialogas „nekonstruktyvus“. Nebaigtos teisėsaugos ir vidaus reikalų sistemos reformos, per silpnai kovojama su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

Bosnija ir Hercegovina Komisijos ataskaitoje diplomatiškai perspėjama, kad nesibaigiančios politinės kovos tarp serbų, musulmonų ir kroatų nacionalistų atitolina šalies galimybes įstoti į ES. Anot Komisijos, šalies vadovai turi „vystyti bendrą šalies krypties ir su ES susijusių esminių reformų viziją“.

Serbija jau žengė svarbius žingsnius, susitaikydama su savo regiono šalimis, teigia Komisija, girdama šalį už bendradarbiavimą su karo tribunolu dėl ieškomų karo nusikaltėlių. Toks atviras bendradarbiavimas ir išlieka esminė narystės ES sąlyga, teigiama ataskaitoje.

Pagrindinės Kosovo problemos – bendruomenių dialogas ir susitaikymas bei mažumų, ypač Kosovo serbų, apsauga ir integracija. Be to, dar reikia padirbėti kovojant su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu, be to, reikalingos viešojo valdymo, teismų ir įstatymų leidybos sričių reformos.

Komisija sveikina Turkiją, referendumu priėmusią konstitucijos pataisas, tačiau teigia, kad darbas dar nebaigtas. Be to, kritikuoja pagrindinių teisių apsaugos, išraiškos laisvės ir spaudos laisvės situaciją šalyje. Kita problema – neišspręstas teritorinis ginčas su Kipru, dėl kurio Turkija į savo uostus ir oro uostus neįsileidžia Kipro transporto priemonių.

Apie Islandiją ataskaitoje trumpai rašoma, jog pradėtas derybų dėl narystės procesas, ir šalis tapo kandidate. Komisija pažymi, kad šalis daro pažangą, gaivindama savo finansų sistemą, tačiau pastebi, kad liko ekonominių neaiškumų ir iššūkių. Be to, Islandija skatinama „tinkamai informuoti savo piliečius apie tai, ką suteikia narystė ES“.