Per Europos Tarybos susirinkimą spalio 28 d. tarp Jerzy Buzeko, Europos Parlamento vadovo, ir šalių narių vadovų vyko aršios diskusijos dėl 2011 m. ES biudžeto didinimo. Tačiau mūšis dėl ateinančių metų biudžeto greičiausiai yra tik tikrojo karo dėl daugiamečio 2014–2020 m. biudžeto preliudija, rašo D. J. Eppinkas „European Voice“ paskelbtame straipsnyje. Ginčytini klausimai dėl ES finansavimo lieka tie patys.

Viena pusė, pagrindine žaidėja laikanti ES, o ne atskiras valstybes, mano, kad ES reikalinga fiskalinė autonomija, nuosavi ištekliai, o pinigai ir valdžia turi būti koncentruojami Briuselyje.

Antrieji ES laiko koordinatore, kuri sujungia valstybių narių kompetencijas tam tikrose srityse, tokiose kaip vieninga rinka, valiutų stabilumas, aplinkosaugos politika, užsienio politika, energetinė nepriklausomybė ar imigracijos kontrolė, sukurdama „pridėtinę vertę“. Šiuo atveju pagrindiniai žaidėjai – valstybės narės, perduodančios Briuseliui tiek lėšų, kiek pridėtinės vertės sukuria ES institucijos.
Nenuostabu, kad pirmoji nuomonė vyrauja Europos Komisijoje ir Parlamente, antroji – ES Ministrų Taryboje, kuri atstovauja šalių narių vyriausybėms.

Spalio mėnesį Europos Komisija pristatė visai nenustebinusį pasiūlymą padidinti ES „nuosavų išteklių“ dalį daugiamečiam biudžetui finansuoti (kitaip tariant – įvesti ES mokesčius), rašo D. J. Eppinkas. Šiuo metu „nuosavi ištekliai“ sudaro 25% biudžeto, likę 75% – valstybių narių įmokos. Komisija siūlo tokį sandėrį: valstybėms narėms reikės aukoti mažiau, o už tai Briuselis gauna fiskalinę autonomiją ir ES mokesčių pagalba renka pinigus tiesiai iš piliečių. Komisijos pasiūlyti galimi mokesčių variantai: finansinių sandorių mokestis, finansinių veiklų mokestis, anglies dvideginio išmetimų apmokestinimas, energijos mokestis, lėktuvų bilietų mokestis, visos ES PVM – sąrašas dar negalutinis.

D. J. Eppinkas nepritaria Komisijos pasiūlymui, teigdamas, kad, suteikus ES biurokratams fiskalinę autonomiją, prasidės nekontroliuojamas išlaidavimas. Jo manymu, dabartinė – įnašų – sistema tinkamesnė, ji leidžia kontroliuoti ES išlaidas, kadangi valstybių vadovai turi atsiskaityti savo piliečiams. Tuo tarpu Komisija nesusiduria su realiu pasauliu, o Parlamentas, D. J. Eppinko teigimu, atitrūkęs nuo realybės.

D. J. Eppinkas kviečia mokesčių mokėtojų asociacijas pradėti Europos piliečių iniciatyvą (EPI) prieš ES mokesčius, kai tik bus galutinai sutvarkyta EPI reglamentuojanti teisinė bazė.