Taigi tuo remdamiesi ES vadovai 2009 m. spalio 9 d. sutarė pradėti įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategiją – pirmąją Europos makroregioninę strategiją, kurios tikslas yra skatinti bendradarbiavimą tarp Baltijos jūros šalių, o taip pat ir su ES nepriklausančiomis jų kaimynėmis. Strategija apima įvairias sritis, pavyzdžiui, aplinkos apsaugą, ekonominį augimą, saugumą.
Vienas iš strategijos principų yra tai, kad jos įgyvendinimui neturi būti kuriamos jokios naujos institucijos, fondai ar įstatymai, o rezultatų siekiama skatinant vien esamų institucijų bendradarbiavimą.
Labai svarbu įtraukti ir Rusiją, rašo L. Espersen, nes dauguma Baltijos regiono šalių su ja susijusios, ypač aplinkos, transporto ir energetikos tinklų, saugumo jūroje srityse. Dialogas su Rusija dėl partnerystės strategijoje jau pradėtas.
Ministrės teigimu, praėjus metams nuo strategijos vykdymo pradžios, jau matomi teigiami rezultatai, pavyzdžiui, kalbant apie pastangas sumažinti Baltijos jūros taršą iš žemės ūkio ir laivininkystės.
EP skyrė lėšų
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų ES. Aštuonios ES šalys – Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija ir Vokietija – vykdo Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą BONUS. Birželį Europos Parlamentas didele balsų dauguma patvirtino sprendimą skirti jos tęsimui 50 mln. eurų iš ES biudžeto. Dar tiek pat lėšų turės skirti pačios šalys.
2010-2011 m. šiai programai skirta 1,25 mln. eurų, 2012-2016 m. - 48,75 mln. eurų. Pagrindinis programos aspektas bus aplinkosauga, tačiau jos lėšomis taip pat galės būti finansuojami susiję projektai tokiose srityse kaip žuvininkystė, žemės ūkis, infrastruktūra, energetika ar transportas.