Tačiau sprendimą liberalizuoti vizas kelios ES valstybės priėmė nepalankiai. Ypatingai priešiškai sprendimą sutiko politinio prieglobsčio prašytojų iš Makedonijos ir Serbijos (daugiausiai romų ir albanų tautybių piliečių) bangos sulaukusios Švedija, Belgija ir Vokietija. Pastarosiose šalyse bevizis režimas įsigaliojo 2009 m. gruodžio 19 d.

Norėdami išspręsti imigrantų problemą, Europos ministrai nutarė sukurti tolesnių priemonių mechanizmą vizų liberalizavimo procesui Vakarų Balkanuose. Mechanizmą siūloma taikyti ne tik Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos, bet ir Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos piliečiams. Ministrai nusprendė, kad, esant būtinybei, bevizis režimas galės būti sustabdytas.

Prancūzija, nepritarusi vizų režimo liberalizavimui Albanijai bei Bosnijai ir Hercegovinai, posėdžio metu nebalsavo prieš šį sprendimą. Prancūzijos imigracijos ministras Ericas Bessonas žurnalistams sakė, kad jo šalis negali paneigti fakto, kad Albanija bei Bosnija ir Hercegovina atitinka sąlygas, reikalingas beviziam režimui.

Jis taip pat jis pridūrė, kad Prancūzija negalėjo tiesiog pasakyti Tiranai ir Sarajevui: „Atleiskite, bet mes norėtume, kad jūs sumokėtumėte už Albaniją bei Bosniją ir Hercegoviną prieš tai, kai jūs (Serbija ir Makedonija) mus nuvilsite“.

"Galimybė laisvai keliauti ES šalyse praplės bosnių ir albanų tarptautinį akiratį, ypatingai šių šalių naujos kartos lyderių. Ryšių tarp Vakarų Balkanų ir ES puoselėjimas panaikins galimą mūsų Pietryčių kaimynų grįžimą prie nacionalizmo ir etninės neapykantos bei užtikrins mūsų ir jų saugumą. Tačiau nuo vizų reikalavimų atleistos Vakarų Balkanų šalių vyriausybės privalo būti budrios ir stebėti, kad nauja sistema nebūtų piktnaudžiaujama", - teigė europarlamentarė iš Jungtinės Karalystės Sarah Ludford.