Ši strategija – tai didelio masto Komisijos socialinės politikos iniciatyva, pasirodanti po pastaruoju metu nuolat vykusių įtemptų diskusijų dėl darbo laiko taisyklių ir motinystės atostogų harmonizavimo. Tačiau darbiniame dokumento projekte, „European Voice“ teigimu, numatomi ne itin ambicingi įstatymų pakeitimai, o pati strategija vargu ar labiau paveiks jau dvejus metus į priekį nepajudančių priešdiskriminacinių teisės aktų priėmimą.

Pagrindinis šios strategijos tikslas – suderinti ES veiksmus su Jungtinių Tautų konvencija dėl žmonių su negalia teisių. Nors visos ES šalys 2007 m. pasirašė šią konvenciją, tačiau kol kas tik 16 valstybių ją ratifikavo ir įsipareigojo atitinkamai pakeisti savo įstatymus.

Be pagrindinio tikslo – vienodų galimybių – plane bus numatytos kelios dešimtys „esminių veiklų“ 14-oje skirtingų sričių: nuo neįgaliųjų darbo statuso monitoringo iki Europos neįgaliųjų automobilių statymo kortelės reklamavimo. Priemonės numatomos ir tose srityse, kur ES turi neginčijamą kompetenciją (pavyzdžiui, svarstoma, ar ženklų kalba turėtų tapti oficialia ES kalba), ir nacionalinės kompetencijos srityse, pavyzdžiui, siekiama rasti būdus, kaip negalią turintiems žmonėms palengvinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

Siūlomų priimti teisės aktų nėra daug, tačiau svarstomas pasiūlymas, kaip kelių, geležinkelio ir vandens transporte garantuoti vienodas teises riboto mobilumo keleiviams.