Parlamento ir Komisijos pareigūnai, kuriems teko su ja dirbti, teigia, kad politikė yra kietas riešutėlis ir vadina ją frakcijos „samdyta žudike“ ar „pitbuliu“, skelbia "European Voice".

Pačios I. Grässle teigimu, ji nusprendė tapti profesionalia politike tuomet, kai dirbo teismo žurnaliste. Jos teigimu, ji tuomet turėjo galimybę savo akimis pamatyti, kokias problemas sukelia prastas valdymas, korupcija ar sukčiavimas. „Pamačiau, kad užduoti klausimus žurnalistui, o taip pat ir politikui, yra svarbiausia. Taigi esu įpratusi uždavinėti klausimus“, - sako ji.

Pastangos siekti šių kilnių tikslų nepadidino jos populiarumo nei kitose instuticijose, nei Parlamente, netgi jos pačios partijoje. Jos energingi, o kartais net agresyvūs ar užsispyrėliški bandymai kovoti su prastu valdymu ar didinti atskaitomybę pagimdė nemažai priešų. I. Grässle tiesmukas ir stačiokiškas elgesys patinka reformų siekiantiems europarlamentarams, tačiau nepriimtinas ten, kur ieškoma kompromisų.

„Gana dažnai ji persūdo, ji laimi mūšį, tačiau pralaimi karą“, - sako vienas iš jos partijos kolegų. Kitas ją apibūdina kaip „stiprią ELP narę“, tačiau teigia, kad, jai kartą apsisprendus, jos nuomonę „sunku pakeisti“.

Europos Komisija laiko ją puikia derybininke. O daugelis europarlamentarų galvoja, kad ji ne visuomet būna teisi, tačiau vertina jos greitą mąstymą ir politinį nuovokumą, kurie verčia Komisiją ir valstybes nares elgtis atsargiau.

I. Grässle teigimu, dabar svarbu užtikrinti, kad Europos Parlamentas naudotųsi visomis Lisabonos sutarties jam suteiktomis galiomis ir priverstų visas ES institucijas jam atsiskaityti. „Aš tikiuosi įvesti šiek tiek tvarkos“, - sako ji. Europarlamentarė pati supranta, kad jos manieros ir skaidrumo siekis išprovokuoja stiprią atsakomąją reakciją. Tačiau, jos akimis, tai, ką ji daro, „man kaip politikei yra visai normalu“.

„Visiems tiems, kurie tikisi, kad grįšiu į Vokietiją – jokiu būdu, aš lieku. Man čia labai patinka“, - sako I. Grässle. - „Dar yra, ką veikti“.