Penktadienį, pasibaigus ES viršūnių susitikimui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad įtraukti privačius investuotojus „yra labai svarbu“ Vokietijos mokesčių mokėtojams.
„Neleisime, kad mokesčių mokėtojai vieni dengtų visų ateities krizių kaštus“, - sakė ji. Ji teigė, kad investuotojai taip pat turėtų prisiimti dalį atsakomybės, jei šalies skolą tektų restruktūrizuoti.
A. Merkel žodžiams pritarė Markas Rutte, Nyderlandų premjeras, sakydamas, jog bet koks efektyvus krizių valdymo mechanizmas turėtų „pabrėžti, kad privatus sektorius turi nešti dalį naštos“.
Nuolatinis krizių valdymo mechanizmas, dėl kurio sutarė ES vadovai, pakeis gegužės mėnesį įkurtą laikiną 440 mlrd. eurų dydžio mechanizmą – Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF). Šis fondas veiks iki 2013 m. Iki kito ES viršūnių susitikimo gruodžio mėnesį Hermanas Van Rompuy, ES Tarybos pirmininkas, bei Europos Komisija pateiks išsamų naujojo mechanizmo projektą.
Vis dėlto ES šalių vadovai iš principo sutiko, kad mechanizme turėtų būti skirtas ir „vaidmuo privačiam sektoriui“, turint galvoje bankus bei kitus investuotojus į euro zonos valstybių skolas.
Baimė, kad investuotojus gali paveikti ES planai, jau apėmė rinkas, augindama Graikijos, Portugalijos ir Airijos skolų obligacijų pelningumą.
Diskutuojant dėl nuolatinio mechanizmo, Europos centrinio banko prezidentas Jean-Claude Trichet perspėjo, kad privačių investuotojų įtraukimas gali sumažinti jo efektyvumą, jei tai sąlygotų nepasitikėjimą esamomis skolomis.
Jean-Claude Juncker, Liuksemburgo ministras pirmininkas, pareiškė, kad privačių investuotojų įtraukimo klausimas „labai jautrus“ ir gali „sukelti sumaištį rinkose“.