Briuselis ketina padėti pramonei didinti apsukas

Matydama, kad gamybos išeiga vis dar nesiekia prieš dvejus metus pasiekto 12% lygio, Europos Komisija antradienį paskelbė planuojanti padidinti fabrikų, tekstilės gamyklų ir kitų pramonės verslo įmonių apsukas, rašo „EurActiv“.

Paskutiniaisiais metais Europos ekonomikoje vis labiau plėtėsi paslaugų sektorius, o sunkioji pramonė persikraustė į pigesnes šalis. Tačiau ekonominė krizė ir jos sukeltas nedarbas paskatino politikos ir gamybos sektoriaus vadovus atkreipti dėmesį į šią ilgalaikę tendenciją.

Be augančio nedarbo problemos, strategai turi susidoroti ir su demografijos iššūkiais, klimato kaita ir pasauline konkurencija dėl energijos ir žaliavų.

Per paskutiniuosius dvejus metus Europos vyriausybės ėmėsi aibės priemonių šlubuojančiai pramonei „gydyti“ ir darbo vietoms išsaugoti. Tačiau tokio lygio valstybės įsikišimas turi savo kainą, todėl dauguma vyriausybių dabar bando panaikinti nemažą biudžeto deficitą. Verslo grupės nori, kad grįžtų normalios rinkos sąlygos, tačiau ragina vyriausybes palaipsniui panaikinti paramos priemones.

Europos konkurencingumas pasaulyje silpnėja, sakoma Europos Komisijos strateginiame dokumente, apibrėžiančiame jos ateities planus pramonės sektoriuje.

Nepaisant pirmųjų atsigavimo ženklų daugumoje sektorių ir valstybių, darbo vietų skaičius gamybos srityje antrajame 2010 m. ketvirtyje sumažėjo 4% lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

„Europai reikia susikurti naują augimo modelį, paremtą gamybos sektoriumi“, - pristatydamas Komisijos iniciatyvą, kalbėjo Europos pramonės ir verslumo komisaras Antonio Tajanis.
Automobilių pramonė, kaip manoma, iki pat 2014 m. negrįš iki prieš krizę buvusio lygio, o automobilių detalių tiekėjai ryžtasi skausmingai konsolidacijos bangai. Nematyti atsigavimo ženklų ir statybos pramonėje, ypač Ispanijoje, Rumunijoje ir Nyderlanduose. O bankai, kaip rodo „Eurostat“ duomenys, sugriežtinę paskolas, žlugdo smulkias farmacijos ir biotechnologijų kompanijas.

Tiesa, virš kai kurių sričių dangus giedrėja, ypač plieno pramonėje ir laivų statyboje. Taip pat palengva pagreitį įgyja tekstilės pramonė. Visa tai – dėl stambių užjūrio užsakymų. Tačiau apskritai pramonės atsigavimas paskutiniaisiais mėnesiais sulėtėjo.

Naujasis Komisijos planas siekia pagerinti aplinką verslui, ypatingai smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Tikimasi, kad, įgyvendinus planus, per artimiausią dešimtmetį pramonės sektoriuje gali būti sukurta apie 5 mln. darbo vietų.

Pagrindiniai pasiūlymo elementai:

Naujų teisės aktų „konkurencingumo patikrinimas“. Prieš priimantnaują įstatymą, bus analizuojama, kaip jis turės įtakos konkurencingumą.Esamos teisinės bazės „tinkamumo tikrinimas“. Bus ypač stengiamasimažinti įstatymų suminį poveikį, kad sumažėtų Europos verslo kaštai. Metinės ataskaitos apie valstybių narių konkurencingumą, politiką ir veiklą pramonės srityje, Iki metų pabaigos bus pristatyta nauja žaliavų strategija. Kitų metų pradžioje bus pateiktas pasiūlymas, kaip skatinti bendrus ES standartus. Ateityje prieš pasirašant prekybos sutartis, jos bus analizuojamos, siekiant įvertinti jų poveikį konkurencingumui.

A. Tajanis teigė, kad šis pasiūlymas nepakeis valstybių narių strategijų, tik užtikrins geresnę koordinaciją, o Sąjungos vieningumas didins jos konkurencingumą.

Komisaras žadėjo, kad „konkurencingumo patikrinimas“ prasidės beveik iš karto, o pats A. Tajanis ketina keliauti po ES sostines, populiarindamas naująją strategiją.
Verslo grupės palankiai vertina šį Komisijos pasiūlymą.