Šiuo metu dar diskutuojama dėl ES biudžeto padidinimo – Europos Parlamentas nori jį didinti 5,9%, tačiau Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas siekia apriboti jo didinimą iki 2,9%, jį remia 10 šalių, tarp jų ir Prancūzija su Vokietija. Sprendimas turėtų būti priimtas šį vakarą.
Pagal naująsias taisykles, ES pareigūnai perspės vyriausybes dėl nekilnojamojo turto ir spekuliacinių burbulų bei galės pritaikyti griežtas bausmes šalims, kurios per daug skolinasi ir išleidžia. Sankcijos galės būti pritaikytos anksčiau negu pagal dabartinį mechanizmą, kai valstybė nubaudžiama tik tuomet, kai už tai balsuoja dauguma šalių narių.
Vietoje šių metų pradžioje Graikijai gelbėti įkurto laikino 440 mlrd. eurų dydžio krizių fondo bus įsteigtas pastovus fondas. Problema ta, kad dabartinėje ES sutartyje yra nuostata, draudžianti narėms finansiškai gelbėti vienai kitą, todėl Vokietija siekia šiek tiek pakeisti sutartį, tačiau kitos šalys tam priešinasi.
Kadangi siekiant patvirtinti Lisabonos sutartį, derybos ir keli nesėkmingi referendumai vyko beveik dešimtmetį, dauguma valstybių narių nelabai nori vėl iš naujo veltis į tokį procesą.
Todėl ES Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy, su ministrų darbo grupe rengusiam pasiūlymus dėl ekonominio valdymo, buvo pavesta išsiaiškinti, ar pastovus krizių fondas galėtų būti įkurtas nekeičiant sutarties, kad visoms 27 narėms nereiktų iš naujo jos ratifikuoti.