O dabar bus taip: Europos šalys vykdys protingą biudžeto politiką..?

Pastarosiomis savaitėmis ėmė ryškėti konkretesni planuojamų Europos valdymo reformų kontūrai. Rugsėjo pabaigoje Europos Komisija viešai pristatė siūlymus dėl intensyvesnio euro zonos ir visų ES valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo. Prieš savaitę savo išvadas, iš esmės atkartojančias Europos Komisijos siūlymus, pateikė ir Europos Tarybos prezidento Hermano Van Rompuy prieš pusmetį suburta darbo grupė. Išvadas turėtų įvertinti šios savaitės pabaigoje į Briuselį susirinksiantys ES valstybių vadovai.

Daugelis pasiūlymų, kuriuos pastaruoju metu pateikė ES institucijos, jau buvo žinomi ir ne kartą aptarti. Tai – siūlymai sustiprinti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų (biudžeto deficito ir valstybės skolos) laikymąsi, numatyti išankstinio signalizavimo apie galimas ekonomines rizikas mechanizmą, daugiau dėmesio skirti ne tik valstybių narių biudžeto deficito, bet ir skolos bei konkurencingumo rodiklių vertinimams, siekti, kad kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisėje numatytų griežtos biudžeto politikos taisykles, skirti daugiau dėmesio statistikos kokybei.

Daugelio šių svarstymų ir pasiūlymų esmė – kaip sukurti paskatas valstybėms narėms, pirmiausia euro zonos šalims, laikytis daugiau nei dešimtmetį galiojančių Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Tiesa, terminas „galiojančių“ čia ir yra labiausiai diskutuotinas. Ekonomikos nuosmukis ir finansų krizė Graikijoje bei kitose ES šalyse atskleidė tai, apie ką jau buvo senokai kalbama – euro zonos šalys nesilaiko bendrai sutartų reikalavimų šalies biudžetui bei skolai, tik imituoja, o ne iš tiesų įgyvendina struktūrines reformas. Todėl smukus Europos ekonomikai ir įplaukoms į valstybių biudžetus, investuotojams suabejojus kai kurių euro zonos šalių galimybėmis vykdyti finansinius įsipareigojimus, ES institucijos ir tokios šalys kaip Vokietija visu aštrumu iškėlė biudžeto politikos taisyklių laikymosi klausimą. Būtent investuotojai ir skolintojai, o ne ES teisės nuostatos sugrąžino biudžeto taisyklių klausimą į ES darbotvarkę.

Ieško būdų kontroliuoti

Turbūt daugiausia ES institucijų pastangų buvo skirta tam, kad rastų būdų, nekeičiant ES sutarties nuostatų, pasiūlyti tokias protingos (t.y. neišlaidaujančios) biudžeto politikos planavimo ir laikymosi procedūras, kurios kiek įmanoma labiau automatizuotų visą procesą ir kuo labiau sumažintų galimybes valstybių narių politikams įsikišti ir nepritarti finansinių sankcijų už pažeistus įsipareigojimus taikymui. Nustatyto skaičiaus valstybių narių balsavimas būtų reikalingas ne tam, kad sankcijos įsigaliotų, o kad būtų sustabdytas jų įsigaliojimas. Detalesnis finansinių sankcijų (privalomo depozito, baudos ar ES lėšų sustabdymo) numatymas euro zonos narėms bei išankstinio (prevencinio) taisyklių laikymosi mechanizmo pertvarkymas, apsunkinant galimybes valstybėms narėms nuspręsti susilaikyti nuo sankcijų taikymo, savo ruožtu turėtų labiau atgrasinti valstybes nares nuo neprotingos (išlaidaujančios) biudžeto politikos.

Atrodo, jog tai rimtas mėginimas pereiti nuo kalbų prie darbų. Tačiau ar iš tiesų ekonominė krizė galiausiai privers ES šalių politikus žiūrėti toliau, nei artimiausių rinkimų kalendorius, iš tiesų imtis struktūrinių reformų įgyvendinimo? Nepaisant to, jog Europos tarybos prezidento darbo grupės išvadose kalbama apie „fundamentalaus Europos ekonominio valdymo pokyčio“ poreikį, kol kas kyla rimtų abejonių, ar tas „kokybinis šuolis“ įvyks. Tiesa, veikiausiai minėtos darbo grupės siūlymams šią savaitę pritars Europos taryba ir Europos Komisijos parengti teisės normų projektai ims keliauti per visas ES sprendimų priėmimo stadijas. Lietuva ir nemažai kitų ES valstybių, atrodo, pritaria šiems siūlymams detalizuoti, automatizuoti ir sugriežtinti valstybių narių biudžeto ir nacionalinių reformų politikos priežiūrą (valdantiems Lietuvoje tai priimtina, nes atitinka pastarojo meto vykdytą politiką, o opozicijai Lietuvos įsipareigojimai iki 2012 m. sumažinti biudžeto deficitą ir kas po to veikiausiai rūpi daug mažiau, nei kitų metų savivaldos rinkimai).

Sutinka ne visi

Tačiau atrodo, jog ne visose ES šalyse galvojama, kad automatinis ES taisyklių taikymas ir finansinės sankcijos gerai dera su vidaus politikos poreikiais. Tai iliustruoja pranešimai apie praėjusią savaitę įvykusį Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimą, kuris susilaukė pastebimai didesnio Europos apžvalgininkų dėmesio, nei Europos Tarybos prezidento p. Van Rompuy darbo grupės ataskaita. Teigiama, jog Prancūzija sugebėjo išgauti Vokietijos palaikymą tam, kad sankcijos už pažeidimus nebūtų taikomos automatiškai, o dėl jų būtų balsuojama Taryboje. Žinoma, dėl to dar reikia įtikinti kitas ES šalis, ypač tokias kaip Olandija ar Suomija, kurios remia automatinių sankcijų idėją. Bet atrodo, jog griežtesnių sankcijų idėja gali būti užmiršta dar nespėjus dėl jos susitarti visoms ES šalims. Kitaip sakant, jos tikimybė lygi tikimybei, kad viena iš didžiųjų euro zonos narių ateityje gali atsidurti situacijoje, kai teks mokėti baudas už pernelyg didelį išlaidavimą ar reformų nevykdymą...

ES požiūris dabar sutampa su valdančiųjų

Lietuvos vadovai, atrodo, kol kas labiau susitelkę į savo šalies kitų metų biudžeto reikalus ir taupymo politikos laimėjimų pristatymą kitose šalyse, nei į ES vykstančias diskusijas apie Europos ekonominį valdymą. Kaip minėta, tai galima suprasti, nes ES institucijų siūlymai atitinka dabartinių valdančiųjų požiūrį į protingą biudžeto politiką. Tiesa, galima būtų diskutuoti dėl konkurencingumo rodiklių ir išorinio disbalanso vertinimų, tačiau atrodo, jog tokių rodiklių sąlygiškumą suvokia ir Europos Komisija. ES vykstančią diskusiją Lietuva galėtų išnaudoti šalies viduje taikomų taisyklių peržiūrai, pirmiausia, savo prasmę jau kurį laiką praradusio Fiskalinės drausmės įstatymo perrašymui. Be to, kai kurių dabar svarstomų idėjų įgyvendinimui gali tekti keisti ES sutartį, tiksliau, pasinaudoti, pavyzdžiui, Kroatijos stojimo į ES sutartimi, joje numatant naujas su ES valdymu susijusias nuostatas. Galiausiai, kai kurie dabar svarstomi procesai gali tęstis ir iki Lietuvos pirmininkavimo ES pusmečio.