Bendra situacija
Sveikatos apsaugos sistemos yra valstybių narių atsakomybė, tačiau kai kuriais atvejais, kaip jau ne vieną kartą yra nusprendęs Europos teisingumo teismas (ETT), ES piliečiai dėl medicininių paslaugų gali kreiptis į kitas šalis nares, o gydymo išlaidas padengia jų gimtoji šalis.
Tokios išimtys leidžiamos tada, kai atitinkama medicininė paslauga kitoje valstybėje narėje geresnė, pavyzdžiui, retos ligos atveju arba jei reikalingas specializuotas gydymas. Taip pat tai galioja pasienių zonų gyventojams, kai artimiausia tinkama gydymo įstaiga yra gretimoje valstybėje.
Tačiau sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo įtrauktos į 2006 m. priimtą bendrąją Paslaugų direktyvą, nors ETT sprendimai rodo, kad jas reikėtų laikyti ekonomine veikla, todėl joms turėtų galioti Bendrijos teisė.
Norėdama šiai sričiai suteikti teisinį pagrindą, sumažinti painiavą bei sustiprinti bendradarbiavimą tarp nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų, Europos Komisija nusprendė parengti bendras taisykles, užtikrinančias peržengiančių sieną sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
„E-sveikata“ yra vienas iš 2010 m. ES programos, skirtos skatinti inovacijas ir darbo vietų kūrimą, prioritetų, kurio tikslas – įdiegti vartotojui patogias, vieningas informacines sistemas, kuriomis naudotųsi visos Europos pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai.
Tikimasi, kad derybos dėl Peržengiančios sienas sveikatos priežiūros direktyvos bus baigtos iki metų pabaigos. Tačiau dar reikia išspręsti keletą problemų. Viena iš jų – sveikatos priežiūros įstaigų naudojamų IT sistemų nesuderinamumas. Pasitaiko atvejų, kai net tos pačios ligoninės skirtingų skyrių naudojamos programos nesuderinamos tarpusavyje.
Platesniu mastu problemų gali kilti bandant tarp skirtingų šalių ligoninių perduoti informaciją apie tyrimų rezultatus ar medicininius atvaizdus. Negana to, dalijimąsi informacija tarp valstybių apsunkina kalbų ir terminologijos skirtumai bei duomenų apsaugos klausimai.
Vienas iš planuojamos „E-sveikatos“ sistemos privalumų – galimybė retomis ligomis sergantiems pacientams susisiekti su bet kurioje Europos šalyje esančiais specializuotais centrais. Jei ligoniui nereiktų pačiam keliauti pas gydytojus, jis sutaupytų laiko, pinigų ir nepatirtų tiek streso. Tačiau tam dar reikalinga investuoti ir į visuotinį gyventojų švietimą bei interneto paslaugų plėtrą.
Praėjusią savaitę Europos Parlamente vykusioje konferencijoje buvo teigiama, kad išplėtus sveikatos paslaugų technologinę bazę, būtų nemažai sutaupoma. Tačiau skeptikai kalba, kad dalį pinigų, kurie būtų sutaupomi, sumažėjus kelionių bei besidubliuojančių veiklų, „suvalgytų“ paslėpti kaštai, pavyzdžiui, personalo apmokymai.
Kol kas ES sveikatos apsaugos ministrai yra linkę švelninti direktyvos dėl Peržengiančios sienas sveikatos priežiūros reikalavimus, susijusius su „E-sveikata“, o Europos Parlamentas, priešingai, siekia juos sugriežtinti, nes mano, kad naujosios taisyklės paskatintų paslaugų kokybės augimą, taupytų lėšas bei atvertų naują rinką technologijų kompanijoms.