Michelis Barnier, Europos vidaus rinkos komisaras, teigė, kad susitarimas yra „tikras žingsnis į priekį“, nes iki šiol šalys narės negalėjo kontroliuoti daugumos alternatyvių investicinių fondų, kurie dažnai kaltinami, esą pagilinę krizę. Alternatyvieji fondai kur kas labiau linkę rizikuoti negu tradiciniai fondai.
M. Barnier teigimu, alternatyvieji fondai dabar turės laikytis „sudėtingų taisyklių“, reguliuojančių veiklos skaidrumą, fondų vaidmenį, rizikų valdymą ir sverto poveikį (tai yra ribą, iki kurios fondai gali rizikuoti, priklausančią nuo jų turimo kapitalo).
Be to, fondai reguliuotojui turės informuoti reguliatorius, kaip kontroliuojamas rizikos lygis, o reguliatoriai šią informaciją perduos naujajai Europos sisteminių rizikų tarybai, kuri stebės ir vertins, ar finansiniam sektoriui negresia problemos.
Alternatyvieji fondai iš kitų, ne ES valstybių bus įsileidžiami į ES rinką, jei jie bus registruoti bent vienoje iš šalių narių ir gaus „pasus“.
Pastangos pasiekti šį susitarimą vos nežlugo praėjusią savaitę, kai paaiškėjo, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė skirtingai vertina kai kuriuos klausimus. Jie labiausiai nesutarė dėl to, nuo kada bus išduodami šie pasai, bei dėl to, ar fondus turėtų kontroliuoti nacionaliniai reguliuotojai, ar naujoji ES institucija, kuri bus įkurta sausio mėnesį.
Galiausiai buvo pasiekti kompromisai.
Dabar susitarimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas.